Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Grupė

Kalavijuočių ordinas

32 teiginiai35 įrašai54 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Kalavijuočių ordinas – riterių ordinas, įkurtas 1202 m. Rygoje vokiečių vyskupo Alberto (1199-1229) iniciatyva. Ordino tikslas buvo ginklu skinti kelią krikščionybei etninėse šiaurės baltų ir finų (lyvių, estų) žemėse, nes ankstesnės taikios misijos ten baigėsi nesėkme. Pavadinimas kilęs nuo raudono kalavijo simbolio, žymėto ant balto riterių apsiausto. Oficialiai vadinosi Kristaus kariuomenės broliais (lot. Fratres militiae Christi). Juridiškai Ordinas buvo vyskupo vasalas.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Kalavijuočių ordinas buvo vokiečių karinė religinė organizacija, XIII amžiaus pradžioje įkurta dabartinės Latvijos teritorijoje. 1202–1203 m. žiemą jis įsteigtas vyskupo priklausomybėje pagal templininkų statutą, o jo nariai ant balto apsiausto nešiojo išsiuvinėtą kalaviją. Ordino tikslas buvo nukariauti, prievarta pakrikštyti ir pajungti baltų pagonis naujai vokiečių valstybei. Įsikūręs Dauguvos žiotyse, jis pamažu užkariavo lybių, latvių, estų ir kuršių žemes, taip tapdamas svarbia kryžiaus žygių prie Baltijos jūros jėga. 1236 m. lietuviai Saulės mūšyje ordiną sutriuškino, o po pralaimėjimo jo likučiai buvo prijungti prie Kryžiuočių ordino, nors Livonijos šaka išlaikė atskirus valdžios organus.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Kalavijuočių ordino antspaudas, XIII a.13 th century date QS:P,+1250-00-00T00:00:00Z/7 · Žiūrėti galerijoje
Henrikas (Meiseno markgrafas)Jaroslavas (rusų kunigaikštis, 1234m.)Kęstutis (vakarų pasienio valdovas,XIV–XV a.)Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)F. GauseFr. BenninghovenFr. MagerHenrikasHermanas VartbergėLoreta UzdraitėR. JasasW. ConzeKalavijuočių ordino įkūrimasPirmojo kryžiaus žygio priešlietuvius paskelbimas (1236.II.19)Saulės mūšis (1236 m. rugsėjo 22 d.)Vokiečių ordino pasikvietimaspagalbon prieš prūsusBaltaiEstaiKryžiuočių ordinasKuršiaiLietuviaiLietuvos kariuomenėLivonijos ordinasŽemaičiaiŽiemgaliaiDauguvaLatvijaLietuvaPodolėŠiauliaiBaltas apsiaustas su išsiuvinėtukalavijuVakarų pagalbos kvietimas ir svečiųiš Vokietijos šaukimasbedieviškąją Lietuvąbažnytinė valstybėkryžiaus žygių prie Baltijos jūrosepochavokiečių ateivių valstybėKalavijuočių ordinas
Pagal Palestinoje su turkais kovojančių templininkų statutą, vyskupo priklausomybėje 1202-1203 m. žiemą buvo įkurtas kalavijuočių ordinas ( _Fratres Militiae Christi_ ). Jojo nariai ( _Schwertbrueder_ ) ant savo balto apsiausto, be raudono kryžiaus, nešiojo dar išsiuvinėtą kalaviją.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) · c-05800

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Tikslai
  • Nukariauti, jėga pakrikštyti ir pajungti pagonis baltus naujai vokiečių valstybei.
  • Karolis Zikaras, 1202 m. aprašydamas dabartinėje Latvijoje įsikūrusį ordiną, nurodo jo siekius.
StruktūraŠaltinių nesutarimas
  • 1202–1203 m. žiemą ordinas buvo įkurtas vyskupo priklausomybėje pagal Palestinoje su turkais kovojusių templininkų statutą.
  • Po susijungimo su Kryžiuočių ordinu Livonijos ordinas išlaikė atskirą krašto magistrą ir kitus valdžios organus; bendra buvo politika ir savitarpio pagalba.
  • 1237 m. Kalavijuočių ordinas tapo Kryžiuočių ordino vasalu.
  • Zenonas Ivinskis taip aprašo ordino įkūrimą; jo nariai vadinti „Schwertbrueder“.
  • A. Šapoka taip aprašo padėtį po Kalavijuočių ordino susidėjimo su Kryžiuočių ordinu.
  • Alfonsas Bumblauskas taip apibūdina ordino statusą 1237 m.
Sudėtis
  • Ordino nariai ant balto apsiausto nešiojo išsiuvinėtą kalaviją ir raudoną kryžių.
  • Zenonas Ivinskis aprašo 1202–1203 m. įkurto ordino narių aprangą ir skiriamuosius ženklus.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Pirmiausia ordinas ėmė stiprintis prie Dauguvos krantų.
  • 1202 m. Dauguvos žiotyse susikūręs ordinas pamažu pradėjo užkariauti lybius, latvius, estus ir kuršius.
  • Po pralaimėjimo 1236 m. Saulės mūšyje kalavijuočių likučiai buvo prijungti prie Kryžiuočių ordino.
  • Zenonas Ivinskis šį procesą aprašo ankstyvuoju ordino veiklos laikotarpiu.
  • Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas ir Mindaugas Tamošaitis taip apibūdina ordino veiklą.
  • Karolis Zikaras aprašo ordino veiklos pabaigos aplinkybes po Saulės mūšio.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001aukstas

1202 m. dabartinės Latvijos teritorijoje įsikūręs Kalavijuočių ordinas siekė nukariauti ir jėga pakrikštyti pagonis baltus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Tačiau šis procesas buvo pertrauktas 1202 m., dabartinėje Latvijos teritorijoje įsikūrus vokiečių Kalavijuočių ordinui, kuris siekė nukariauti ir jėga pakrikštyti pagonis baltus bei pajungti juos naujai vokiečių valstybei. Nuo tada prasidėjo kruvina kryžiaus žygių prie Baltijos jūros epocha, kurios pabaigoje daugelis baltų tautų nustojo egzistuoti.
t-002aukstas

Po pralaimėjimo Saulės mūšyje kalavijuočių likučiai buvo prijungti prie Kryžiuočių ordino.

Įrodymai (1)
t-006aukstas

Kalavijuočiai iš šiaurės Vytauto jaunystėje buvo vienas iš dviejų galingų priešų, smarkiai puldavusių Lietuvą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Trečios žmonos vardas buvęs Julijona. Vytautas brendo audringu Lietuvos valstybės laikotarpiu, kada jo tėvas, gindamas Žemaitijos bei lietuvių laisvę, negalėjo išleisti ginklo iš rankų, nes du galingi priešai, kardininkai iš šiaurės ir kryžiuočiai iš žiemos vakarų pusės, tuo laiku ypač smarkiai puldavo Lietuvą. Vokiečių Ordinas, bekariaudamas įsigijo Prūsuose didelius žemės plotus ir juos kolonizuodamas, darėsi vis stipresnis, Laimėjęs Vislos žiotis ir Pamarį (1309 metais) ir išplėtęs savo prekybą su tolimais Vakarų Europos miestais, nors vis labiau tolo nuo pirmykštės Ordino dvasios, bet turėdami pilną iždą pinigų, daug stiprių pilių ir nuolat iš Vakarų Europos plaukiančių jėgų, kryžiuočiai kasmet po kelis kartus puldavo Lietuvą, išniokodami plačias jos sritis, degindami gyvenamas vietas ir žmones išsivesdami nelaisvėn.
t-011aukstas

Gotardas Ketleris, Teutonų ordino Livonijoje magistras, patikėjo save, ordiną ir valdas valdovui, prašydamas gynybos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Ponas ir tėvonis. Šiuo raštu skelbiame visiems, kam dera žinoti, kad Maskvos ginklų įveiktas ir sutriuškintas garbusis ir kilnusis ponas Go tardas Ketleris, Teutonų ordino Livonijoje magistras, vildamasis mūsų ištikimybės ir pritarimo, patikėjo mums save, ordiną bei valdas ir, jei juos imtumėmės ginti, pažadėjo mums perduoti kai kurias pilis ir apskritis, tačiau su konkrečiomis abiejų pusių sąlygomis, raštu ir priesaika iškilmingai patvirtintomis. Tarp jų buvo išsakyta ir tokia, kad tiems žmonėms, kurie mums su pačiomis apskritimis atitektų, šventomis apeigomis, taip pat su papročiais ir ypač religija, išpažįstančia Augustino tikėjimą, leistume laisvai naudotis.
t-012aukstas

Kalavijuočių ordinas pirmiausia ėmė stiprintis prie Dauguvos krantų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Pirmiausia prie Dauguvos krantų ėmė stiprintis kalavijuočių ordinas^69. Visby salos ir Liubeko pirkliams ėmus lankyti Dauguvos sritį, nuo 1180 m. Padauguviu pradėjo domėtis ir misininkai, ir 1186 m. Bremeno arkivyskupas Hartvigas II Ikšlolės (Uexkuel) vyskupu įšventino vienuolį Meinhardą, kurio įpėdinis Bertoldas 1198 m. žuvo kovoje su lybiais.
t-013aukstas

1202 m. dabartinėje Latvijoje įsikūręs Kalavijuočių ordinas siekė nukariauti ir jėga pakrikštyti pagonis baltus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Tačiau šis procesas buvo pertrauktas 1202 m., dabartinėje Latvijos teritorijoje įsikūrus vokiečių Kalavijuočių ordinui, kuris siekė nukariauti ir jėga pakrikštyti pagonis baltus bei pajungti juos naujai vokiečių valstybei. Nuo tada prasidėjo kruvina kryžiaus žygių prie Baltijos jūros epocha, kurios pabaigoje daugelis baltų tautų nustojo egzistuoti.
t-014aukstas

1202 m. dabartinės Latvijos teritorijoje įsikūręs Kalavijuočių ordinas siekė nukariauti, prievarta pakrikštyti ir pajungti pagonis baltus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Tačiau šis procesas buvo pertrauktas 1202 m., dabartinėje Latvijos teritorijoje įsikūrus vokiečių Kalavijuočių ordinui, kuris siekė nukariauti ir jėga pakrikštyti pagonis baltus bei pajungti juos naujai vokiečių valstybei. Nuo tada prasidėjo kruvina kryžiaus žygių prie Baltijos jūros epocha, kurios pabaigoje daugelis baltų tautų nustojo egzistuoti.
Visi teiginiai ir įrodymai (32 teiginiai, 35 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

sudarė sutartį su:
JaroslavasKryžiuočių ordinas
užkariavo:
BaltaiEstaiKuršiai
priklausė:
Kryžiuočių ordinas
gyveno:
DauguvaLatvija
puolė:
LietuvaŠiauliai
kariavo prieš:
LietuviaiLietuvos kariuomenėŽemaičiai
buvo puolamas:
Žiemgaliai
Jaroslavas sudarė sutartį su ←:
Jaroslavas
Puolė Kalavijuočių ordiną:
Žiemgaliai
Kalavijuočių ordinas puolė:
LietuvaŠiauliai
Kalavijuočių ordinas priklausė:
Kryžiuočių ordinas
Lietuviai kariavo prieš ←:
Lietuviai
Lietuvos kariuomenė kariavo prieš ←:
Lietuvos kariuomenė
Žiemgaliai puolė ←:
Žiemgaliai
Puolė Lietuvą ←:
Lietuva
Puolė Šiauliai ←:
Šiauliai
Puslapio nuorodos:
KęstutisVytautasHenrikasJaroslavasF. GauseFr. BenninghovenFr. MagerHenrikasHermanas VartbergėLoreta UzdraitėR. JasasW. ConzeBaltas apsiaustas su išsiuvinėtu kalavijuLietuvos kariuomenėKalavijuočių ordino įkūrimasPirmojo kryžiaus žygio prieš lietuvius paskelbimasSaulės mūšisVokiečių ordino pasikvietimas pagalbon prieš prūsusVakarų pagalbos kvietimas ir svečių iš Vokietijos šaukimasbedieviškąją Lietuvąbažnytinė valstybėkryžiaus žygių prie Baltijos jūros epochavokiečių ateivių valstybėKryžiuočių ordinasLietuvos kariuomenėLivonijos ordinasŽemaičiaiSaulės mūšisVakarų pagalbos kvietimas ir svečių iš Vokietijos šaukimasPodolė

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)—63
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—43
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—410
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—33
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4—33
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—32
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—23
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—22
Lietuvių tautos istorija, t. 3—22
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija—11
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—11
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—11
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)—01

Galerija

Atrinkta iš galerijos

Kalavijuočių ordino antspaudas, XIII a.Kalavijuočių ordino antspaudas, XIII a.Tiesioginis · Antspaudas
Visa galerija (1)