Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
6 teiginiai5 įrašai31 ryšys
Kaip tik tuo metu atsirado kitas svarbus ginkluotų misijų kraštas, būtent, Prūsų žemė, kuris Livonijos riterių ir kryžininkų prieaugliui tapo rimtas varžovas.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Paskirtis |
|
|
Patikrinti teiginiai
Prūsų žemė tapo svarbiu ginkluotų misijų kraštu ir rimtu Livonijos riterių bei kryžininkų prieaugliui varžovu.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kaip tik tuo metu atsirado kitas svarbus ginkluotų misijų kraštas, būtent, Prūsų žemė, kuris Livonijos riterių ir kryžininkų prieaugliui tapo rimtas varžovas. Ten nuo 1216 metų, gavęs «Prūsų vyskupo» titulą ir Romos palaikomas, veikė cistersų vienuolis Kristijonas^73.
Prūsuose Vytautas išmoko vokiečių kalbos, kryžiuočių disciplinos, administracijos ir karo mokslų.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tas kraštas jį ir politiškai išlavino. Per tiek metų jis išmoko gerai vokiečių kalbos, kryžiuočių disciplinos, jų administracijos, karo mokslų ir daug kitų dalykų. Kryžiuočiai, kuriuos daugybė svečių lankydavo pastudijuoti jų valdymą, kariuomenės organizaciją ar šiaip pasiviešėti, drąsiai galėjo pasakyti, kad tokio pasiryžusio, supratingo ir gabaus mokinio, kaip Vytautas, Prūsuose nebuvo ligtol buvę.
Kryžiuočių ordino atsikraustymas į Prūsus Prūsuose gyvenusios aisčių giminės anksčiau už kitas susidūrė su krikščioniškuoju pasauliu.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
**11. Kryžiuočių ordino atsikraustymas į Prūsus** Prūsuose gyvenusios aisčių giminės anksčiau už kitas susidūrė su krikščioniškuoju pasauliu. O tam krikščioniškajam pasauliui iš pradžių čia atstovavo ne kolonistai ateiviai, bet kaimynai lenkai ir pamarėnai.
Visą savo nukariautą kraštą ordinas vadino Prūsais, nors prūsais buvo vadinamos tik tos vakarinės aisčių giminės, kurios anksčiau puldavo lenkus, o vėliau pirmosios buvo ordino pavergtos.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tuo tarpu visos kiltys, buvusios anapus Nemuno, liko amžinoje vokiečių vergovėje. Visą savo nukariautą kraštą ordinas vadino Prūsais, nors prūsais buvo vadinamos tik tos vakarinės aisčių giminės, kurios anksčiau puldavo lenkus, o vėliau pirmosios buvo ordino pavergtos. Įsikūręs pirmiausia jų krašte, ordinas jų vardu pavadino ir visą nukariautą kraštą.
Ordinas visą nukariautą kraštą vadino Prūsais pagal vakarines aisčių gimines, pirmąsias jo pavergtas.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tuo tarpu visos kiltys, buvusios anapus Nemuno, liko amžinoje vokiečių vergovėje. Visą savo nukariautą kraštą ordinas vadino Prūsais, nors prūsais buvo vadinamos tik tos vakarinės aisčių giminės, kurios anksčiau puldavo lenkus, o vėliau pirmosios buvo ordino pavergtos. Įsikūręs pirmiausia jų krašte, ordinas jų vardu pavadino ir visą nukariautą kraštą.
Prūsai vokiečiams priešinosi puldami ir degindami ordino pilis bei vokiečių kolonistų sodybas.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Įsikūręs pirmiausia jų krašte, ordinas jų vardu pavadino ir visą nukariautą kraštą. Prūsai ne lengvai pasidavė vokiečiams: jie nuolat kovodavo, užpuldavo ir degindavo ordino pilis ir vokiečių kolonistų sodybas. O du kartus (1242 - 1249 ir 1260 — 1274 m.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 4 | 3 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 1 | 1 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |