Vieta

Dauguva

27 teiginiai30 įrašų21 ryšys

Vikipedijos įžanga

Dauguva (latv. Daugava, lyv. Vēna) arba Vakarų Dvina (rus. Западная Двина, bltr. Заходняя Дзьвіна) – upė Rusijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje; didžiausia Latvijos upė. Prasideda Valdajaus aukštumoje, prateka Ochvato ežerą, teka per Rusiją, Baltarusiją ir Latviją, įteka į Rygos įlanką, Baltijos jūroje. Dauguvos ilgis – 1020 km, iš kurių 357 km Latvijoje. Dauguvos baseinas – 87 900 km², iš kurių 33 150 km² – Baltarusijoje. Lietuvoje upės baseinas sudaro 2,9 % visos Lietuvos upių baseinų ploto.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Dauguva – svarbus istorinis geografinis objektas, žymėjęs baltų gyvenamosios erdvės ribą ir tapęs reikšmingu karinių žygių keliu. Pirmajame tūkstantmetyje po Kristaus baltų gentys gyveno plačioje teritorijoje, besitęsusioje nuo Vyslos ir Dauguvos žemupių iki dabartinės Maskvos. XIII amžiaus pradžios kovose Dauguva buvo perėjimo ir veiksmų erdvė: 1204 metais Lietuvos karių tuntai įvairiose vietose persikėlė per ją, o 1206 metais lietuviai naktį upę įveikė ledu prie Lielvardės. Už Dauguvos siekę Estiją Treniotos ir žemaičių žygiai buvo siaubiamieji, o ne užkariaujamieji, tačiau vėliau Dauguvos frontas tapo ir Lietuvos kovų su bolševikais vieta. Išskirtinę jos strateginę reikšmę rodo Lietuvos kariuomenės užduotis nustumti švedus nuo Dauguvos kranto į šiaurėje esantį pelkėtą mišką.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

between 1900 and 1918 date QS:P,+1950-00-00T00:00:00Z/7,P1319,+1900-00-00T00:00:00Z/9,P1326,+1918-00-00T00:00:00Z/9 · Žiūrėti galerijoje

Vyras įpykęs išžygiavo su ka riauna ir apgulė Utenos pilį. Daumantas, matydamas ne išvengiamą pavojų, liepė pilies gynėjams stipriai prie šintis, o pats naktį, nusileidęs nuo mūro sienos, pabėgo anapus Dauguvos į Pskovą

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 · c-188373

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
Fiziniai bruožai	Upė, turinti krantą, ledą ir žiotis.	1206 m. šaltinis Dauguvą tiesiogiai vadina upe; aprašoma, kad lietuviai ją perėjo ledu, o kitas šaltinis mini jos krantą ir žiotis.	Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 3 (1994 m.) Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Aplinka	Dauguvos žemupys ir žiotys siejami su Baltijos jūros pakrantės aplinka.	Narbutas aprašo Baltijos jūros pakrantes tarp Vyslos ir Dauguvos žiočių bei Reithgothland kraštą nuo Nemuno žemupio iki Dauguvos žemupio; tai autoriaus istorinis-geografinis aprašymas.	Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Pirmajame tūkstantmetyje po Kristaus baltų gentys gyveno nuo maždaug Vyslos ir Dauguvos žemupių iki dabartinės Maskvos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Šis mūšis 5 tapo lemtingu lūžiu, tada kai į Lietuvą atėjo didelės permainos - ji iš žūtbutinį karą prieš visos Vakarų Europos remiamus “kryžiuočius kovojančios, krikščioniškosios Europos nepripažįstamos, bet imperinį mastą pasiekusios pagoniškos valstybės tapo svarbia krikščioniškosios Europos politine žaidėja, prisiėmusia krikščionybės gynėjos rytuose vaidmenį +X AN a! 2 ## Puslapis 19 [tuščias arba OCR neatpažino teksto] ## Puslapis 20 NUO PAGONIŠKOSIOS IKI VYTAUTO IMPERIJOS Baltų gentys Pirmajame tūkstantmetyje po Kristaus baltų gentys ir toliau gyveno plačioje teritorijoje - nuo maždaug Vyslos ir Dauguvos žemupių iki dabartinės Maskvos. Didžiojo tautų kraustymosi epochoje joms tekdavo gintis nuo hunų ir kitų klajoklių puldinėjimų.

t-005vidutinis

Treniotos ir žemaičių žygiai siekė už Dauguvos esančią Estiją, bet buvo siaubiamieji, o ne užkariaujamieji.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Bet, neatvykus Naugardo kariuomenei, jis neįstengė paimti pilies ir, grįžęs namo, daugiau su ordinu nebekariavo. Tuo tarpu Treniota su žemaičiais žygiavo tolimus žygius: Prūsuose jie pasiekdavo net Vyslą, siaubdavo Kulmo apylinkes, o už Dauguvos pasiekdavo net Estiją. Tai buvo tik siaubiamieji, o ne užkariaujamieji žygiai.

t-015vidutinis

1206 m. lietuviai naktį ledu perėjo Dauguvą, o krikščionys prie jos laukė prie Lielvardės.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3

Netrukus buvo sutelkta kariauna prie Dauguvos, po to patraukė prie Lielvardės, kur laukė ateinančių lietuvių. Šie, į vakarą pasiekę Dauguvą, naktį ledu perėjo upę.

t-217609vidutinis

Tą kalavi ją riteriai grąžino kunigaikščio giminėms, tarpininkaujant ru sų kunigaikščiui Visvaldžiui (Vsevolodui), kurio sostinė buvo Gercikos pilis prie Dauguvos, autoriaus nuomone, dabartinis Daugpilis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Tą kalaviją riteriai grąžino kunigaikščio giminėms, tarpininkaujant rusų kunigaikščiui Visvaldžiui (Vsevolodui), kurio sostinė buvo Gercikos pilis prie Dauguvos, autoriaus nuomone, dabartinis Daugpilis.

t-003vidutinis

Spalio 5 d. Lietuvos kariuomenė dar tęsė kovas su bolševikais Dauguvos fronte.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Spalio 5 d. plk. Virgoličiaus rinktinė iš Kuršėnų persikėlė į Šiaulius. Lietuvos vyriausybė negalėjo užkirsti jai kelio, nes tuo metu Lietuvos kariuomenė dar tęsė kovas su bolševikais Dauguvos fronte.

t-004vidutinis

Lietuvos kariuomenės sparnas turėjo nustumti švedus nuo Dauguvos kranto ir nublokšti juos į šiaurėje esantį pelkėtą mišką.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Šio sparno jėga - reitarų sutelkta ugnis, husarų geležinis smūgis, Lietuvos totorių ir kazokų manevringumas persekiojant bėgantį priešą. Sparno uždavinys - apeiti priešininko dešinįjį sparną, nustumti jį nuo Dauguvos kranto ir bendromis jėgomis su visa Lietuvos kariuomene nublokšti švedus į šiaurėje esantį pelkėtą mišką ir ten juos sunaikinti. ## Puslapis 107 Neišsivertė didysis etmonas ir be karinių gudrybių.

t-017vidutinis

1204 metais Lietuvos karių tuntai įvairiose vietose persikėlė per Dauguvą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3

Nesuskaičiuojami tos tautos karių tuntai, įvairiose vietose persikėlę per Dauguvą, apgulę Rygą, degėsiais pavertė apylinkes, iki paskutiniųjų nusiaubė žydinčias valsčių žemes ir su gausiu laimikiu grįžo atgal1.

Visi teiginiai ir įrodymai (27 teiginiai, 30 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo kelionės vieta:

T. Dambrava Kuršiečiai Lietuviai

gyvenamoji vieta:

Baltai Kalavijuočių ordinas Krivičiai Kuršiai Latviai Lybiai Roksolanai Sėliai

Latviai gyveno ←:

Latviai

Sėliai gyveno ←:

Sėliai

Puslapio nuorodos:

Algirdas Mindaugas Kryžiuočių ordinas Salaspilio (Kircholmo) mūšis Baltijos jūra Lietuva Polockas Vitebskas

Šaltinių sąrašas

Šaltinis	Autorius / metai	Teiginiai	Citatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)	—	7	8
Lietuvių tautos istorija, t. 3	—	5	5
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)	—	5	7
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)	—	4	4
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4	—	2	2
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)	—	1	1
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)	—	1	1
Lituanistika-67929-Mirties-bausmes-vykdymas-valdovo-isdavikams — Mirties bausmės vykdymas valdovo išdavikams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1447-1529 m.	—	1	1
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)	—	1	1