1329 m. Jonas Liuksemburgietis ir lietuvių didikas Margalis raiti susirėmė ietimis, o jas sulaužę ėmė kautis kalavijais. Pasak pasakojimo, Algirdas atrėmė ietį į Maskvos miesto sieną ir pareiškė, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos.
Lietuviai labai greitai įsisavindavo karybos naujoves. XIV a. lietuvių didikai jau turėjo prilygti Vakarų Europos riteriams, tai iliustruoja užfiksuota 1329 m. Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgiečio dvikova su lietuviu didiku Margaliu (Margiriu?). Kai jie raiti susirėmė ir sulaužę ietis ėmė kirstis kalavijais.
Ir tada didysis kunigaikštis Algirdas tarė Maskvos didžiajam kunigaikščiui: „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nedera kitaip pasielgti — turiu atremti į tavo Maskvosmiesto sieną savo ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, kad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas buvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną." Ir, užšokęs ant žirgo, paėmęs ietį rankon, prijojo prie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, o nujodamas didžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, atmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!" O vėliau didysis kunigaikštis Algirdas su visa savo kariuomene ir su didžia šlove, su daugybe belaisvių ir neapsakomu grobiu, nukariavęs ir paėmęs daug miestų ir nukėlęs sieną ligi Možaisko8 ir Kolomnos7 , daugelį žmonių paėmęs nelaisvėn, o visus savo žmones išsaugojęs, išžygiavo namo.
„Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nedera kitaip pasielgti - turiu atremti į tavo Maskvos miesto sieną savi ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, kad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas buvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną.“ Ir, užšokęs ant žirgo, paėmė ietį rankon, prijojo prie miesto ir atrėmė savo ietį įsieną, 0 nujodamas didžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, atmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!“ Kovos kirviai 1368, 1370, 1372 m.