Santrauka
Ragainės komtūras Verneris pasiūlė kryžiuočiams laivais pulti prie Nemuno ir kitų upių stovėjusias lietuvių pilis. Kryžiuočiai su judama tvirtove ir parengtu laivynu patraukė prie Junigedos, kur audra beveik nustūmė didįjį laivą gynėjams. Surminas po pergalės grįžo pas valdovą, tačiau mūšyje neteko brolio Goštauto ir kitų karių.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Ragainės komtūras Verneris pasiūlė kryžiuočiams laivais pulti prie Nemuno ir kitų upių stovėjusias lietuvių pilis.
| c-001 | |||
t-002 Kryžiuočiai su judama tvirtove ir parengtu laivynu patraukė prie Junigedos, kur audra beveik nustūmė didįjį laivą gynėjams.
| c-002 | |||
t-003 Surminas po pergalės grįžo pas valdovą, tačiau mūšyje neteko brolio Goštauto ir kitų karių.
| c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Ragainės komtūras Verneris pasiūlė kryžiuočiams laivais pulti prie Nemuno ir kitų upių stovėjusias lietuvių pilis.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Bisenės užpuolimas buvo nar siai pilėnų atremtas; smarkiai sumuštas ir didelės ka rių dalies netekęs priešas buvo priverstas pasitraukti nieko nepešęs. Kadangi stip- 1313 m e ta i riausios lietuvių pilys buvo prie Nemuno bei kitų upių, Verneris, Ragainės komtūras, patarė kryžiuočiams jas vieną po kitos pulti laivais, įtikinėdamas, kad į van dens pusę atsukti jų šonai, kaip pastebėjęs, esą pa prastai menkiau sutvirtinti ir lengviau prieinami. To dėl buvo pastatyta laivų, tarp jų vienas dydžiu ir for ma panašus į tvirtovę — su P a sista tę la iv ų , k iy - dantytais bortais, už kurių žiu o č ia i p u o la lietu - krantą bei pylimą puolančius v iu s karius galima geriau apsau goti nuo iečių bei strėlių ir geriau iš aukšto mėtyti ietis bei šaudyti strėlėmis į priešą, stovintį krante.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Kryžiuočiai su judama tvirtove ir parengtu laivynu patraukė prie Junigedos, kur audra beveik nustūmė didįjį laivą gynėjams.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
To dėl buvo pastatyta laivų, tarp jų vienas dydžiu ir for ma panašus į tvirtovę — su P a sista tę la iv ų , k iy - dantytais bortais, už kurių žiu o č ia i p u o la lietu - krantą bei pylimą puolančius v iu s karius galima geriau apsau goti nuo iečių bei strėlių ir geriau iš aukšto mėtyti ietis bei šaudyti strėlėmis į priešą, stovintį krante. Pirmiausia su šia judama tvir tove ir visu parengtu kovai laivynu patraukė prie Ju- nigedos, kur tas didysis laivas, smarkios audros nu neštas prie pilies kranto, būtų beveik pats patekęs į pilies gynėjų rankas, jeigu atplaukę kiti laivai ir upės srovė nebūtų jo iš pavojaus išplėšę ir išgelbėję. Vy tenis, gavęs apie tai žinią, įsakė savo kariams visomis išgalėmis pulti ir nesiliauti, kol neatliks uždavinio — nesudegins viso priešo laivy- S u rm in as n u v e ja k iy - no.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Surminas po pergalės grįžo pas valdovą, tačiau mūšyje neteko brolio Goštauto ir kitų karių.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Abi pusės stojo į atkaklų mūšį. Smarkiausia ir sunkiausia kova vyko prie to di džiojo laivo, kurio įgulą sudarė geriausi šauliai, tačiau 191
Puslapis 190
jis, nukirtus inkarų virves, buvo srovės užneštas ant seklumos, kur vos nesudužo, čia jį galop lietuviai už ėmė ir sudegino. Surminas grįžo pas valdovą nugalė toju, visiems nešdamas džiaugsmą, o pats slėpdamas širdyje liūdesį, nes šioje pergalingoje kovoje jis ne teko savo brolio Goštauto drauge su kitais narsiais kariais.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|