Husarų vėliavų „draugų“ ir palydos sistema – LT KB

Santrauka

Husarų vėliavų branduolį sudarė turtingi bajorai - draugai. Kiekvienas draugas atsivesdavo palydą ir tarnus, o palydą ginklais, šarvais ir žirgais aprūpindavo pats draugas.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

kategorija: socialinė praktika

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-005 Husarų vėliavų branduolį sudarė turtingi bajorai - draugai.		c-001
t-006 Husarai paprastai atakuodavo priešą dviem linijomis, kurių pirmoji silpnindavo rikiuotę, o antroji pralauždavo gretas.		c-002
t-007 „Draugas“ atsivesdavo ir tarnus, kurie į rikiuotę nestodavo, o užsiimdavo ūkine veikla, saugodavo stovyklą ir kitaip užtikrindavo „draugo“ ir jo mūšiui, dalyvaudavo visi husarai „draugai“, todėl kiekvienas vėliavų pirmos eilės karys puikiai žinodavo mūšio.		c-003
t-008 XVII a. pavyzdžio husarų organizacija ATR egzistavo iki XVIII a.		c-004
t-009 „Draugų“ palydos buvo vieninteliai vieneLietuvos ir Lenkijos husarai - vienintelė xvii a.		c-005
t-010 Didžiausia buvo didžiojo etmono husarų vėliava, kurią sudarė 200 raitelių.		c-006

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Husarų vėliavų branduolį sudarė turtingi bajorai - draugai.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Didžiausia buvo didžiojo etmono husarų vėliava, kurią sudarė 200 raitelių. Įprasta vėliava - 100-150 raitelių. Husarų vėliavos pa- grindas buvo „draugai“ — turtingi bajorai. Kiekvienas „draugas“ atsivesdavo palydą ir tarnus. Palydos struktūra greičiausiai susiformavo iš viduramžių laikų ri- terių „ieties“, ją sudarė įvairių socialinių sluoksnių atstovai, dažniausiai nelabai turtingi bajorai, kuriuos samdydavosi „draugas“. Pabuvojęs husarų „draugo“ palydoje ir užsidirbęs, neturtingas bajoras pats ga- lėdavo tapti, tarkime, kazokų vėliavos „draugu“ (lengvosios kavalerijos palydą būdavo pigiau iš- laikyti). Tačiau husarų „draugo“ palydoje galėjo būti ir miestiečiai ar net ir valstiečiai iš „draugo“ dvaro. Palydą ginklais, šarvais ir žirgais aprūpindavo „draugas“, palydos ginkluotė būdavo mažiau puošni. „Draugai“ sudarydavo vėliavos priekinę eilę, jo pa- lyda stodavo už jo ir sudarydavo antrąją, trečiąją ir ketvirtąją eiles.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Husarai paprastai atakuodavo priešą dviem linijomis, kurių pirmoji silpnindavo rikiuotę, o antroji pralauždavo gretas.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Lietuvos ir Lenkijos husarai - vienintelė xvii a.

„šoko kavalerija“ Europoje. ATR kariuomenės pratęsė Europos riterių atakos tradiciją, o Vakarų Europoje xVII a. pralaužiamosios kavalerijos atakos nebuvo naudojamos

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: „Draugas“ atsivesdavo ir tarnus, kurie į rikiuotę nestodavo, o užsiimdavo ūkine veikla, saugodavo stovyklą ir kitaip užtikrindavo „draugo“ ir jo mūšiui, dalyvaudavo visi husarai „draugai“, todėl kiekvienas vėliavų pirmos eilės karys puikiai žinodavo mūšio.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

„Draugas“ atsivesdavo ir tarnus, kurie į rikiuotę nestodavo, o užsiimdavo ūkine veikla, saugodavo stovyklą ir kitaip užtikrindavo „draugo“ ir jo

mūšiui, dalyvaudavo visi husarai „draugai“, todėl kiekvienas vė- liavų pirmos eilės karys puikiai žinodavo mūšio sumanymą. Husarai dėvėjo krūtinšarvį - kirasą, svėrusią apie 15 kg, pečius saugodavo ilgi metaliniai antpečiai, rankos ir kojos taip pat būdavo apsaugotos, viskas sujungta odiniais dirželiais, galvą saugodavo šalmas, paprastai su nosies apsauga. Pagrindinis husaro ginklas buvo ilga 3-6 metrų ietis, kuri paprastai būdavo kiek ilgesnė nei vakarietiškų pėstininkų pikė (apie 4,5—5 m), tačiau daug lengvesnė (ji būdavo tuščiavidurė). Kontakto metu husaro ietis sutrupėdavo į šipulius ir prireikus ataką pakartoti, pirmosios eilės husarai pa- imdavo kitą ietį iš antros eilės husarų. Jei husaras nebetu- rėdavo ieties, puldamas jis naudodavo dūrimui skirtus trumpesnius ginklus - palašą arba konseržą, kitaip estoką (panašų į špagą ilgąjį kavalerijos durtuvą). Artimoje ko- voje husarai naudodavo kardus ir pistoletus, buožes ir pan. Husarai paprastai atakuodavo priešą dviem linijomis (ban- gomis), kurių kiekviena būdavo sudaryta iš kelių (daž- niausiai keturių) husarų eilių. Pirmoji atakuojančių „ husarų linija turėdavo susilpninti priešų rikiuotę („užkabinančioji“ banga), o antroji linija turėdavo pralaužti priešų gretas („verčiančioji“ banga).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: XVII a. pavyzdžio husarų organizacija ATR egzistavo iki XVIII a.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Husarai ir jų XVII a. pavyzdžio organizacija eg- zistavo ATR iki XVIII a.

_ palydos poreikius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: „Draugų“ palydos buvo vieninteliai vieneLietuvos ir Lenkijos husarai - vienintelė xvii a.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

„Draugų“ palydos buvo vieninteliai viene-

Lietuvos ir Lenkijos husarai - vienintelė xvii a.

„šoko kavalerija“ Europoje. ATR kariuomenės pratęsė Europos riterių atakos tradiciją, o Vakarų Europoje xVII a. pralaužiamosios kavalerijos atakos nebuvo naudojamos

tai, sudarę vėliavą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Didžiausia buvo didžiojo etmono husarų vėliava, kurią sudarė 200 raitelių.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Didžiausia buvo didžiojo etmono husarų vėliava, kurią sudarė 200 raitelių. Įprasta vėliava - 100-150 raitelių. Husarų vėliavos pa- grindas buvo „draugai“ — turtingi bajorai. Kiekvienas „draugas“ atsivesdavo palydą ir tarnus. Palydos struktūra greičiausiai susiformavo iš viduramžių laikų ri- terių „ieties“, ją sudarė įvairių socialinių sluoksnių atstovai, dažniausiai nelabai turtingi bajorai, kuriuos samdydavosi „draugas“. Pabuvojęs husarų „draugo“ palydoje ir užsidirbęs, neturtingas bajoras pats ga- lėdavo tapti, tarkime, kazokų vėliavos „draugu“ (lengvosios kavalerijos palydą būdavo pigiau iš- laikyti). Tačiau husarų „draugo“ palydoje galėjo būti ir miestiečiai ar net ir valstiečiai iš „draugo“ dvaro. Palydą ginklais, šarvais ir žirgais aprūpindavo „draugas“, palydos ginkluotė būdavo mažiau puošni. „Draugai“ sudarydavo vėliavos priekinę eilę, jo pa- lyda stodavo už jo ir sudarydavo antrąją, trečiąją ir ketvirtąją eiles.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai