Lietuvos metraštis pasakoja, kad Algirdas, atsakydamas į grasinimą, pažadėjo būti Maskvoje per Velykas. Lietuvos metraštis pasakoja, kad po susitarimo Maskvos didysis kunigaikštis susitiko su Algirdu ir dovanojo jam daug aukso, sidabro, perlų ir kailių. Legenda apie Algirdo žygį į Maskvą yra Bychovco kronikoje, bet jos nėra Trumpajame ir kituose Platesniojo sąvado nuorašuose.
Laikotarpis ir datos
laikotarpis: per Velykas; Algirdo valdymo laikas
datos:
per Velykas; Algirdo valdymo laikas
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
Teiginys
Kontekstas
Pagrindžia
t-001 Lietuvos metraštis pasakoja, kad Algirdas, atsakydamas į grasinimą, pažadėjo būti Maskvoje per Velykas.
global_id
t-187457
c-001
t-002 Lietuvos metraštis pasakoja, kad po susitarimo Maskvos didysis kunigaikštis susitiko su Algirdu ir dovanojo jam daug aukso, sidabro, perlų ir kailių.
global_id
t-187458
c-003
t-003 Legenda apie Algirdo žygį į Maskvą yra Bychovco kronikoje, bet jos nėra Trumpajame ir kituose Platesniojo sąvado nuorašuose.
global_id
t-187459
c-002
t-004 Algirdas, anot šaltinio, po pasiuntinio atleidimo sušaukė lietuvių bei rusų kariuomenę ir iš Vitebsko patraukė į Maskvą.
global_id
t-187460
c-001
t-005 Lietuvos metraštis pasakoja, kad Maskvos didysis kunigaikštis Dimitrijujus Ivanovičius nutraukė taiką su Algirdu ir atsiuntė karo paskelbimą.
global_id
t-187461
c-001
t-006 Algirdas, anot šaltinio, pareiškė turįs palikti šlovės ženklą ir atrėmė savo ietį į Maskvos miesto sieną.
global_id
t-187462
c-003
t-007 Lietuvos metraštis teigia, kad Algirdas išsaugojo visus savo žmones.
global_id
t-187463
c-004
t-008 Lietuvos metraštis teigia, kad Po susitarimo su Maskvos didžiuoju kunigaikščiu Algirdas atrėmė ietį į Maskvos sieną kaip savo žygio ženklą.
global_id
t-187464
c-003
t-009 Lietuvos metraštis teigia, kad po šio žygio siena buvo nukelta ligi Možaisko ir Kolomnos.
global_id
t-187465
c-004
t-010 Lietuvos metraštis pasakoja, kad Algirdas iš žygio grįžo su daugybe belaisvių ir grobio.
global_id
t-187466
c-004
Nėra teiginių pagal pasirinktus filtrus.
Reikšmingi paminėjimai
c-001
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
APIE ALGIRDO 2YG[ | MASKVĄ IR VALSTYBES SIENOS
NUKĖLIMĄ PRIE M 02A ISK 0
Tuo metu 1 Lietuvos ir Rusų didžiojo kunigaikščio
Algirdo Gediminaičio valstybėje buvo didelė tvarka.
Ilgokai jis viešpatavo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikš
tystėje ir palaikė taikingus bei nuoširdžius draugystės
santykius su Maskvos didžiuoju kunigaikščiu Dimitri-
jumi Ivanovičiumi s. O šis kunigaikštis, be jokios prie
žasties nutraukęs taiką ir draugystę, atsiuntė pas didįjį
kunigaikštį Algirdą savo pasiuntinį su karo paskelbi
mu, ir atsiuntė jam ugnies bei kardą, duodamas supras
ti. kad „būsiu tavo žemėje po skaistaus pavasario, po
tykios vasaros”. Ir didysis kunigaikštis Algirdas ištrau
kė iš maišiuko kempinę bei titnagą ir, uždegęs kem
pinę, padavė pasiuntiniui, šitaip bylodamas: „Perduok
tai valdovui ir pasakyk jam, kad mes, lietuviai, ugnies
turime; o kadangi jis man grasina, įžengsiąs į mano
žemę po skaistaus pavasario ir po tykios vasaros, tai
aš, jei dievas duos, būsiu pas jį per Velykas ir pabu
čiuosiu jį raudonu kiaušiniu, per skydą ietimi, o die
vo padedamas, atremsiu savo ietį į jo Maskvos krem
liaus sieną, nes ne tas karys, kuris kariauja patogiu
metu, o tas, kuris nepatogiu kariauti metu atskleidžia
priešininkui savo karingą nusistatymą.”
Ir, atleidęs pasiuntinį, sušaukė visą savo lietuvių
bei rusų kariuomenę, ir iš Vitebsko ištraukė stačiai
į Maskvą3 .
teiginio_tipas
saltinio_teiginys
c-002
Santrauka: Legenda apie Algirdo žygį į Maskvą yra Bychovco kronikoje, bet jos nėra Trumpajame ir kituose Platesniojo sąvado nuorašuose.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Būtent, po Gedimino sūnų iš
vardijimo, kuriuo Trumpajame sąvade prasideda „Di
džiųjų Lietuvos kunigaikščių metraštis”, Platesniajame
sąvade įdėtas padavimas apie Gedimino sūnų Kęstutį,
jo žmoną Birutę ir apie jų sūnaus Vytauto gimimą.
Kai kuriuose Platesniojo sąvado nuorašuose (Ra-
činskio ir Jevrejinovo) tokių papildymų dar daugiau.
Po Kęstučio ir Algirdo perversmo (1345 m.) naujai įdė
tas Algirdo sūnų ir jų valdų išskaičiavimas, o Jevreji-
9
Puslapis 8
novo nuoraše prie šito sąrašo prijungta dar poetiška
legenda apie Algirdo žygį į Maskvą, kurios nėra nei
Trumpajame, nei kituose Platesniojo sąvado nuorašuo
se, o tik Bychovco kronikoje.
teiginio_tipas
saltinio_teiginys
c-003
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
O paskui, sudarius susitarimą, ir pats Mask
vos didysis kunigaikštis išjojo pas jį, ir matėsi su juo,
ir dovanojo didžiajam kunigaikščiui Algirdui nesuskai
čiuojamą daugybę dovanų — aukso, sidabro ir bran
gių perlų, sabalų bei kitų brangių ir retų žvėrių kai
lių 5 , ir apmokėjo išlaidas, kurias Algirdas pasidarė,
žygiuodamas j Maskvos žemę. Ir tada didysis kuni
gaikštis Algirdas tarė Maskvos didžiajam kunigaikš
čiui: „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nede
ra kitaip pasielgti — turiu atremti į tavo Maskvosmies-
to sieną savo ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą,
kad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas
buvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną.”
Ir, užšokęs ant žirgo, paėmęs ietį rankon, prijojo
prie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, o nujodamas
didžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, at
mink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!”
O vėliau didysis kunigaikštis Algirdas su visa savo
kariuomene ir su didžia šlove, su daugybe belaisvių ir
neapsakomu grobiu, nukariavęs ir paėmęs daug miestų
ir nukėlęs sieną ligi Možaisko8 ir Kolomnos7 , daugelį
žmonių paėmęs nelaisvėn, o visus savo žmones išsau
gojęs, išžygiavo namo.
teiginio_tipas
saltinio_teiginys
c-004
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Ir tada didysis kuni
gaikštis Algirdas tarė Maskvos didžiajam kunigaikš
čiui: „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nede
ra kitaip pasielgti — turiu atremti į tavo Maskvosmies-
to sieną savo ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą,
kad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas
buvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną.”
Ir, užšokęs ant žirgo, paėmęs ietį rankon, prijojo
prie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, o nujodamas
didžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, at
mink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!”
O vėliau didysis kunigaikštis Algirdas su visa savo
kariuomene ir su didžia šlove, su daugybe belaisvių ir
neapsakomu grobiu, nukariavęs ir paėmęs daug miestų
ir nukėlęs sieną ligi Možaisko8 ir Kolomnos7 , daugelį
žmonių paėmęs nelaisvėn, o visus savo žmones išsau
gojęs, išžygiavo namo.