Jevrejinovo nuoraše buvo prijungta legenda apie Algirdo žygį į Maskvą. Įvadinis tekstas teigia, kad tokia legenda yra Bychovco kronikoje, bet nėra kituose Platesniojo sąvado nuorašuose.
O paskui, sudarius susitarimą, ir pats Mask\nvos didysis kunigaikštis išjojo pas jį, ir matėsi su juo, \nir dovanojo didžiajam kunigaikščiui Algirdui nesuskai\nčiuojamą daugybę dovanų — aukso, sidabro ir bran\ngių perlų, sabalų bei kitų brangių ir retų žvėrių kai\nlių 5 , ir apmokėjo išlaidas, kurias Algirdas pasidarė, \nžygiuodamas j Maskvos žemę. Ir tada didysis kuni\ngaikštis Algirdas tarė Maskvos didžiajam kunigaikš\nčiui: „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nede\nra kitaip pasielgti — turiu atremti į tavo Maskvosmies- \nto sieną savo ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, \nkad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas \nbuvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną.\"\nIr, užšokęs ant žirgo, paėmęs ietį rankon, prijojo \nprie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, o nujodamas \ndidžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, at\nmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!\"\nO vėliau didysis kunigaikštis Algirdas su visa savo \nkariuomene ir su didžia šlove, su daugybe belaisvių ir \nneapsakomu grobiu, nukariavęs ir paėmęs daug miestų \nir nukėlęs sieną ligi Možaisko8 ir Kolomnos7 , daugelį \nžmonių paėmęs nelaisvėn, o visus savo žmones išsau\ngojęs, išžygiavo namo.
O paskui, sudarius susitarimą, ir pats Mask\nvos didysis kunigaikštis išjojo pas jį, ir matėsi su juo, \nir dovanojo didžiajam kunigaikščiui Algirdui nesuskai\nčiuojamą daugybę dovanų — aukso, sidabro ir bran\ngių perlų, sabalų bei kitų brangių ir retų žvėrių kai\nlių 5 , ir apmokėjo išlaidas, kurias Algirdas pasidarė, \nžygiuodamas j Maskvos žemę. Ir tada didysis kuni\ngaikštis Algirdas tarė Maskvos didžiajam kunigaikš\nčiui: „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nede\nra kitaip pasielgti — turiu atremti į tavo Maskvosmies- \nto sieną savo ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, \nkad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas \nbuvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną.\"\nIr, užšokęs ant žirgo, paėmęs ietį rankon, prijojo \nprie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, o nujodamas \ndidžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, at\nmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!\"\nO vėliau didysis kunigaikštis Algirdas su visa savo \nkariuomene ir su didžia šlove, su daugybe belaisvių ir \nneapsakomu grobiu, nukariavęs ir paėmęs daug miestų \nir nukėlęs sieną ligi Možaisko8 ir Kolomnos7 , daugelį \nžmonių paėmęs nelaisvėn, o visus savo žmones išsau\ngojęs, išžygiavo namo.
Ir tada didysis kuni\ngaikštis Algirdas tarė Maskvos didžiajam kunigaikš\nčiui: „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nede\nra kitaip pasielgti — turiu atremti į tavo Maskvosmies- \nto sieną savo ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, \nkad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas \nbuvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną.\"\nIr, užšokęs ant žirgo, paėmęs ietį rankon, prijojo \nprie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, o nujodamas \ndidžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, at\nmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!\"\nO vėliau didysis kunigaikštis Algirdas su visa savo \nkariuomene ir su didžia šlove, su daugybe belaisvių ir \nneapsakomu grobiu, nukariavęs ir paėmęs daug miestų \nir nukėlęs sieną ligi Možaisko8 ir Kolomnos7 , daugelį \nžmonių paėmęs nelaisvėn, o visus savo žmones išsau\ngojęs, išžygiavo namo.
O paskui, sudarius susitarimą, ir pats Mask\nvos didysis kunigaikštis išjojo pas jį, ir matėsi su juo, \nir dovanojo didžiajam kunigaikščiui Algirdui nesuskai\nčiuojamą daugybę dovanų — aukso, sidabro ir bran\ngių perlų, sabalų bei kitų brangių ir retų žvėrių kai\nlių 5 , ir apmokėjo išlaidas, kurias Algirdas pasidarė, \nžygiuodamas j Maskvos žemę. Ir tada didysis kuni\ngaikštis Algirdas tarė Maskvos didžiajam kunigaikš\nčiui: „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nede\nra kitaip pasielgti — turiu atremti į tavo Maskvosmies- \nto sieną savo ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, \nkad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas \nbuvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną.\"\nIr, užšokęs ant žirgo, paėmęs ietį rankon, prijojo \nprie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, o nujodamas \ndidžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, at\nmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!\"\nO vėliau didysis kunigaikštis Algirdas su visa savo \nkariuomene ir su didžia šlove, su daugybe belaisvių ir \nneapsakomu grobiu, nukariavęs ir paėmęs daug miestų \nir nukėlęs sieną ligi Možaisko8 ir Kolomnos7 , daugelį \nžmonių paėmęs nelaisvėn, o visus savo žmones išsau\ngojęs, išžygiavo namo.
Ir tada didysis kuni\ngaikštis Algirdas tarė Maskvos didžiajam kunigaikš\nčiui: „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nede\nra kitaip pasielgti — turiu atremti į tavo Maskvosmies- \nto sieną savo ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, \nkad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas \nbuvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną.\"\nIr, užšokęs ant žirgo, paėmęs ietį rankon, prijojo \nprie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, o nujodamas \ndidžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, at\nmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!\"\nO vėliau didysis kunigaikštis Algirdas su visa savo \nkariuomene ir su didžia šlove, su daugybe belaisvių ir \nneapsakomu grobiu, nukariavęs ir paėmęs daug miestų \nir nukėlęs sieną ligi Možaisko8 ir Kolomnos7 , daugelį \nžmonių paėmęs nelaisvėn, o visus savo žmones išsau\ngojęs, išžygiavo namo.
Ir tada didysis kuni\ngaikštis Algirdas tarė Maskvos didžiajam kunigaikš\nčiui: „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nede\nra kitaip pasielgti — turiu atremti į tavo Maskvosmies- \nto sieną savo ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, \nkad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas \nbuvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną.\"\nIr, užšokęs ant žirgo, paėmęs ietį rankon, prijojo \nprie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, o nujodamas \ndidžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, at\nmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!\"\nO vėliau didysis kunigaikštis Algirdas su visa savo \nkariuomene ir su didžia šlove, su daugybe belaisvių ir \nneapsakomu grobiu, nukariavęs ir paėmęs daug miestų \nir nukėlęs sieną ligi Možaisko8 ir Kolomnos7 , daugelį \nžmonių paėmęs nelaisvėn, o visus savo žmones išsau\ngojęs, išžygiavo namo.