Lietuvos metraštis pasakoja, kad po susitarimo Maskvos didysis kunigaikštis susitiko su Algirdu ir dovanojo jam daug aukso, sidabro, perlų ir kailių.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 74
O paskui, sudarius susitarimą, ir pats Maskvos didysis kunigaikštis išjojo pas jį, ir matėsi su juo, ir dovanojo didžiajam kunigaikščiui Algirdui nesuskaičiuojamą daugybę dovanų — aukso, sidabro ir brangių perlų, sabalų bei kitų brangių ir retų žvėrių kailių 5 , ir apmokėjo išlaidas, kurias Algirdas pasidarė, žygiuodamas j Maskvos žemę. Ir tada didysis kunigaikštis Algirdas tarė Maskvos didžiajam kunigaikščiui: „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nedera kitaip pasielgti — turiu atremti į tavo Maskvosmiesto sieną savo ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, kad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas buvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną." Ir, užšokęs ant žirgo, paėmęs ietį rankon, prijojo prie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, o nujodamas didžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, atmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!" O vėliau didysis kunigaikštis Algirdas su visa savo kariuomene ir su didžia šlove, su daugybe belaisvių ir neapsakomu grobiu, nukariavęs ir paėmęs daug miestų ir nukėlęs sieną ligi Možaisko8 ir Kolomnos7 , daugelį žmonių paėmęs nelaisvėn, o visus savo žmones išsaugojęs, išžygiavo namo.
Algirdas, anot šaltinio, pareiškė turįs palikti šlovės ženklą ir atrėmė savo ietį į Maskvos miesto sieną.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 74
O paskui, sudarius susitarimą, ir pats Maskvos didysis kunigaikštis išjojo pas jį, ir matėsi su juo, ir dovanojo didžiajam kunigaikščiui Algirdui nesuskaičiuojamą daugybę dovanų — aukso, sidabro ir brangių perlų, sabalų bei kitų brangių ir retų žvėrių kailių 5 , ir apmokėjo išlaidas, kurias Algirdas pasidarė, žygiuodamas j Maskvos žemę. Ir tada didysis kunigaikštis Algirdas tarė Maskvos didžiajam kunigaikščiui: „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nedera kitaip pasielgti — turiu atremti į tavo Maskvosmiesto sieną savo ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, kad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas buvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną." Ir, užšokęs ant žirgo, paėmęs ietį rankon, prijojo prie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, o nujodamas didžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, atmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!" O vėliau didysis kunigaikštis Algirdas su visa savo kariuomene ir su didžia šlove, su daugybe belaisvių ir neapsakomu grobiu, nukariavęs ir paėmęs daug miestų ir nukėlęs sieną ligi Možaisko8 ir Kolomnos7 , daugelį žmonių paėmęs nelaisvėn, o visus savo žmones išsaugojęs, išžygiavo namo.
Lietuvos metraštis teigia, kad Algirdas išsaugojo visus savo žmones.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 74
Ir tada didysis kunigaikštis Algirdas tarė Maskvos didžiajam kunigaikščiui: „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nedera kitaip pasielgti — turiu atremti į tavo Maskvosmiesto sieną savo ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, kad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas buvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną." Ir, užšokęs ant žirgo, paėmęs ietį rankon, prijojo prie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, o nujodamas didžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, atmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!" O vėliau didysis kunigaikštis Algirdas su visa savo kariuomene ir su didžia šlove, su daugybe belaisvių ir neapsakomu grobiu, nukariavęs ir paėmęs daug miestų ir nukėlęs sieną ligi Možaisko8 ir Kolomnos7 , daugelį žmonių paėmęs nelaisvėn, o visus savo žmones išsaugojęs, išžygiavo namo.
Lietuvos metraštis teigia, kad Po susitarimo su Maskvos didžiuoju kunigaikščiu Algirdas atrėmė ietį į Maskvos sieną kaip savo žygio ženklą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 74
O paskui, sudarius susitarimą, ir pats Maskvos didysis kunigaikštis išjojo pas jį, ir matėsi su juo, ir dovanojo didžiajam kunigaikščiui Algirdui nesuskaičiuojamą daugybę dovanų — aukso, sidabro ir brangių perlų, sabalų bei kitų brangių ir retų žvėrių kailių 5 , ir apmokėjo išlaidas, kurias Algirdas pasidarė, žygiuodamas j Maskvos žemę. Ir tada didysis kunigaikštis Algirdas tarė Maskvos didžiajam kunigaikščiui: „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nedera kitaip pasielgti — turiu atremti į tavo Maskvosmiesto sieną savo ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, kad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas buvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną." Ir, užšokęs ant žirgo, paėmęs ietį rankon, prijojo prie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, o nujodamas didžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, atmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!" O vėliau didysis kunigaikštis Algirdas su visa savo kariuomene ir su didžia šlove, su daugybe belaisvių ir neapsakomu grobiu, nukariavęs ir paėmęs daug miestų ir nukėlęs sieną ligi Možaisko8 ir Kolomnos7 , daugelį žmonių paėmęs nelaisvėn, o visus savo žmones išsaugojęs, išžygiavo namo.
Lietuvos metraštis teigia, kad po šio žygio siena buvo nukelta ligi Možaisko ir Kolomnos.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 74
Ir tada didysis kunigaikštis Algirdas tarė Maskvos didžiajam kunigaikščiui: „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nedera kitaip pasielgti — turiu atremti į tavo Maskvosmiesto sieną savo ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, kad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas buvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną." Ir, užšokęs ant žirgo, paėmęs ietį rankon, prijojo prie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, o nujodamas didžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, atmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!" O vėliau didysis kunigaikštis Algirdas su visa savo kariuomene ir su didžia šlove, su daugybe belaisvių ir neapsakomu grobiu, nukariavęs ir paėmęs daug miestų ir nukėlęs sieną ligi Možaisko8 ir Kolomnos7 , daugelį žmonių paėmęs nelaisvėn, o visus savo žmones išsaugojęs, išžygiavo namo.
Lietuvos metraštis pasakoja, kad Algirdas iš žygio grįžo su daugybe belaisvių ir grobio.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 74
Ir tada didysis kunigaikštis Algirdas tarė Maskvos didžiajam kunigaikščiui: „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nedera kitaip pasielgti — turiu atremti į tavo Maskvosmiesto sieną savo ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, kad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas buvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną." Ir, užšokęs ant žirgo, paėmęs ietį rankon, prijojo prie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, o nujodamas didžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, atmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!" O vėliau didysis kunigaikštis Algirdas su visa savo kariuomene ir su didžia šlove, su daugybe belaisvių ir neapsakomu grobiu, nukariavęs ir paėmęs daug miestų ir nukėlęs sieną ligi Možaisko8 ir Kolomnos7 , daugelį žmonių paėmęs nelaisvėn, o visus savo žmones išsaugojęs, išžygiavo namo.