Asmuo

Sventopelkas

39 teiginiai45 įrašai54 ryšiai

Sventopelkas buvo XIII a. Pomeranijos, arba Pamario, kunigaikštis, aktyviai veikęs Prūsijos ir Vyslos regiono konfliktuose. 1249 m. jis su prūsų magistru Henriku Veidu sudarė sutartį dėl Aistmarių pasidalijimo žūklei, o 1245 m. pradėjo statyti Sveče pilį, turėjusią kontroliuoti brolių laivybą Vysla. Sventopelkas taip pat sudarė sąjungą su prūsais, siekusiais iš Prūsijos išvaryti Teutonų ordino brolius ir kitus krikščionis, todėl kronikininkas Petras Dusburgietis jį vaizdavo kaip Ordino priešininką ir „išdaviką“. Pasak to paties šaltinio, prūsai pasirinko jį savo vyresniuoju bei vadu, o vėliau jis, sulaužęs taikos sutartį, su sąjungininkais nusiaubė Kulmo žemę. Prieš mirtį Sventopelkas sūnums patarė nesipriešinti Ordino broliams, pripažindamas, kad ankstesni karai jam neatnešė pergalės.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
Pareigos ir vaidmuo	Pomeranijos ir Pamario kunigaikštis; prūsai jį išsirinko savo vyresniuoju bei vadu.	Petro Dusburgiečio kronikoje Sventopelkas įvardijamas Pomeranijos kunigaikščiu, o viename epizode prūsai jį išsirenka savo vyresniuoju ir vadu.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Būdas	Petro Dusburgiečio vaizduojamas kaip „be galo klastingos ir suktos širdies“, veidmainingas, žiaurus ir neteisingas; kronikos autorius jį taip vertina dėl jo veiksmų prieš Ordiną ir krikščionis.	Tai autoriaus vertinimas Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikoje, pateiktas pasakojant apie Sventopelko konfliktus su Ordinu; vertinimas susijęs su konkrečiu karo laikotarpiu ir nėra neutralus apibūdinimas.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Bendravimas	Ragino neseniai Kristaus tikėjimą priėmusius prūsus taikiais žodžiais griebtis klastos ir jėga išvaryti Teutonų ordino brolius bei kitus krikščionis; po mūšio mėgino brolių valdinius palenkti į savo pusę įkalbinėjimais ir dovanomis.	Petro Dusburgiečio pasakojimas apie Sventopelko sąjungą su prūsais ir veiksmus po mūšio.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Gebėjimai	Gebėjo sutelkti didelę kariuomenę, ją organizuoti ir vadovauti kariniams žygiams; viename epizode jis subūrė du tūkstančius karių ir įsibrovė į Kulmo žemę.	Petro Dusburgiečio kronikoje aprašomi konkretūs Sventopelko kariniai veiksmai ir vadovavimas XIII amžiaus karo metu.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Pažiūros	Prieš mirtį savo sūnums patarė niekada nesipriešinti broliams, nes, jo teigimu, Dievas kovoja jų pusėje, ir juos nuolankiai gerbti.	Petro Dusburgiečio pateikiamas Sventopelko paskutinis pamokymas sūnums, išsakytas jam nujausdamas artėjančią mirtį.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-029aukstas

Sventopelkas sudarė sąjungą su prūsais, kad jie išvarytų Teutonų ordino brolius ir kitus krikščionis iš Prūsijos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Gyveno Pomeranijos žemėje kunigaikštis, vardu Sventopelkas, sūnus nedorybių ir pragaišties, pasak šventojo rašto, be galo klastingos ir suktos širdies; prūsų tautą, neseniai priėmusią Kristaus tikėjimą, jis pradėjo taikiais žodžiais raginti griebtis klastos, sudarė sąjungą su ta sąlyga, kad jie išvarysią jėga iš Prūsijos žemės Teutonų ordino brolius ir kitus krikščionis266; jiems ši kalba rodėsi esanti gera, daug kas persimetė į jo pusę, ir beveik visi jam prijautė. Kai šitai įvyko, šis kunigaikštis sutvirtino savo pilis Vyslos pakrantėse ir jose įkurdino nuodėmingus žmones, nedoringus vyrus ir nusikaltėlius, kurie tapo broliams nelyginant kilpa po kaklu. Mat išėję iš šių pilių, jie, pastebėję pro šalį plaukiančius brolių valdinius, staiga juos užpuldavo ir smarkiai sumušdavo, pasigrobdami didelį grobį; vienus ėmė į nelaisvę, kitus be pasigailėjimo žudė ir šitaip aplinkui liejo krikščionių kraują; tokie dažni būdavo tie antpuoliai, kad ilgainiui niekas nesiryždavo broliams patarnauti ir pristatyti Elbingo, Baigos bei kitų vietų broliams maisto, kurio jiems labai reikėjo.

t-032vidutinis

Teodoras Narbutas aiškino, kad Giurgevo tvirtovė nebuvo paimta, nes kunigaikštis Sventopelkas sudarė taiką.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tačiau jis prieštarauja sau ir savo tiksliai išdėstytoms istorinėms tiesoms, nes ir poloviečių puolimai iki XII amžiaus pradžios, ir Giurgevo apgultis, paimti iš Nestoro veikalo, liečia tų barbarų veiksmus kairiojoje Dnepro pakrantėje, į rytus nuo jo. Be to, tvirtovė nebuvo paimta, nes kunigaikštis Sventopelkas sudarė taiką; kartu ji nebuvo sunaikinta ir todėl netrukus turėjo* būti atstatyta. Tatiščevas**, gal geriau žinojęs šiuos įvykius, ieškojo Giurgevo kairiojoje Dnepro pakrantėje, bet klaidingai rado kažkokią pilaitę, galbūt irgi vadintą Jurjevu, stovėjusią prie Osteros upės žiočių.

t-213212vidutinis

Mes turėjome progą per skaityti vieno Žemaitijos piliečio rinkinyje rankraštinę ko piją lotyniškos sutarties, kuri buvo sudaryta prūsų ma gistro Henriko Veido ir Pamario kunigaikščio Sventopelko 1249 metais dėl Aistmarių pasidalijimo žūklei.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Mes turėjome progą perskaityti vieno Žemaitijos piliečio rinkinyje rankraštinę kopiją lotyniškos sutarties, kuri buvo sudaryta prūsų magistro Henriko Veido ir Pamario kunigaikščio Sventopelko 1249 metais dėl Aistmarių pasidalijimo žūklei.

t-002vidutinis

Prūsai išsirinko Sventopelką savo vyresniuoju ir vadu prieš antpuolį į Prūsijos žemutines apygardas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Štai todėl prūsai271, susirinkę visi kaip vienas, išsirinko tą patį Sventopelką savo vyresniuoju bei vadu ir, susitelkę petys į petį, užplūdo šio krašto žemutines apygardas, negailestingai išžudė visus senesnius krikščionis, kurie buvo atvykę iš Vokietijos talkinti Prūsijos žemei, o moteris bei kūdikius išsivarė į amžiną vergovę. Be to, jie nužudė brolį Konradą iš Dortmundo su visa šeimyna, pamaldų ir karo reikalus išmanantį vyrą, užkariavo visas pilis, išskyrus Elbingą ir Baigą, jas ligi pamatų išgriovė ir išžudė brolius bei krikščionis.

t-004

Dusburgietis Sventopelką vaizduoja kaip su prūsais bendradarbiavusį „išdaviką“.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Krikščionių kunigaikščius, kurį laiką kovojusius prieš Ordiną, Dusburgietis vadina išdavikais. Tokį vardą pelno su prūsais bendradarbiavęs Pamario kunigaikštis Sventopelkas (III, 32), Gedimino sąjungininkas Lenkijos karalius Vladislovas Lokietka (Papildymas, 10), kuris, norėdamas atgauti Pamarį, stojęs į ginkluotą kovą prieš Ordiną.

t-007

Dusburgietis pasakoja, kad prūsai išsirinko Sventopelką savo vyresniuoju bei vadu.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kai šitai buvo padaryta, Sventopelkas, nepaisydamas dievo baimės, viešai sumanė atskleisti iki šiol slėptą tūžmingą įgeidį persekioti, anksčiau padarytas nedorybes papildydamas naujomis. Jis mat įsakė, kad naujakrikščiai, kurie visuomet lengvai sugrįžta prie pirmykščių klaidų, vieną dieną visose Prūsijos žemėse patrauktų į karą ir sukiltų prieš brolius paniekinę ir atmetę tikėjimą. Štai todėl prūsai271, susirinkę visi kaip vienas, išsirinko tą patį Sventopelką savo vyresniuoju bei vadu ir, susitelkę petys į petį, užplūdo šio krašto žemutines apygardas, negailestingai išžudė visus senesnius krikščionis, kurie buvo atvykę iš Vokietijos talkinti Prūsijos žemei, o moteris bei kūdikius išsivarė į amžiną vergovę.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Štai todėl prūsai271, susirinkę visi kaip vienas, išsirinko tą patį Sventopelką savo vyresniuoju bei vadu ir, susitelkę petys į petį, užplūdo šio krašto žemutines apygardas, negailestingai išžudė visus senesnius krikščionis, kurie buvo atvykę iš Vokietijos talkinti Prūsijos žemei, o moteris bei kūdikius išsivarė į amžiną vergovę. Be to, jie nužudė brolį Konradą iš Dortmundo su visa šeimyna, pamaldų ir karo reikalus išmanantį vyrą, užkariavo visas pilis, išskyrus Elbingą ir Baigą, jas ligi pamatų išgriovė ir išžudė brolius bei krikščionis.

t-010vidutinis

1245 m. Sventopelkas pradėjo statyti Sveče pavadintą pilį, turėjusią trukdyti broliams plaukioti Vysla.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kadangi klastinga piktybė ir piktas vylius neša džiaugsmą niekšingiems žmonėms, kai jie gali daryti blogus darbus, ir skatina dar didesnėms blogybėms, todėl ir Sventopelkas, be galo didžiuodamasis Santyro pilimi, pastatyta kenkti tikėjimui ir tikintiesiems, pradėjo statyti prieš dabartinį Kulmo miestą naują pilį, pavadintą Sveče285 ir turėjusią trukdyti broliams plaukioti Vysla aukštyn ir žemyn. Kai ši žinia pasiekė magistrą, jis įsakė Kulmo broliams plaukti laivais žemyn, o pats su Torunės broliais bei kunigaikščiu Kazimieru nutarė traukti su kariuomene į šią vietą.

Visi teiginiai ir įrodymai (39 teiginiai, 45 įrašai)

Struktūruoti ryšiai