Steponas Batoras

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Knyga įpareigoja šios dienos Lietuvos karius suprasti, kokios reikšmės atsakomybė jiems patikėta, kokia reikalinga yra kariuomenė, kaip svarbu ją kurti konkretiems ateities iššūkiams, kad esant reikalui mūšio lauke jie tinkamai atliktų savo pareigą. Lietuvos ir Lenkijos valdovo Stepono Batoro paradinis kalavijas, pagamintas pergalingoms Lietuvių ir jų sąjungininkų kampanijoms Maskvos žemėse Livonijos karo metu (1558-1582) atminti. Šiame kare Lietuva sugebėjo atremti sustiprėjusios Maskvos ekspansiją, tačiau išaugęs pavojus vertė sudaryti Liublino uniją (1569 m.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Būdamas arčiausiai karo židinio, Stepono Batoro laikais Vilnius virto pagrindine kariuomenių susibūrimo vieta; labai dažnai čia būdavo ir pats karalius. Iš šio miesto 1579 metais jis išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją per Bazilijų Lopacinskį ir 1581 metais į Švediją per garsųjį Lauryną Goslickį60, be to, pats priėmė garbingas pasiuntinybes: nuo totorių chano 1579 ir 1582 metais ir 1579 metais patį Gotardą Ketlerį, Kuršo kunigaikštį, be šių, ir Maskvos pasiuntinius, su kuriais turėjo daugiausia darbo. Pagaliau čia, Vilniuje, šis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugumu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisingai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nusipelniusius.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

DATUOTA 1581 METŲ VASARIO 13 DIENĄ VARŠUVOS SEIME. (Kopija iš originalo, esančio Radvilų archyve) Steponas, Dievo Malone Lenkijos karalius, Didysis Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos, Mazovijos, Livonijos kunigaikštis, Siedmigrodo* ir kitų kunigaikštis. Šiuo mūsų laišku pareiškiame visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, kam tai reikia žinoti dabar ir ateityje, jog atsižvelgiame į ištikimus, drąsius ir pasiaukojamus mūsų vengrų pulkų vado pono Gabrielio Bekešo Skornato nuopelnus; jis, narsiai ir nuolat likdamas prie mūsų karališkosios didenybės, saugodamas mūsų sveikatą, šlovę ir autoritetą, taip pat ir visame kame, kiekviename reikale ir tarnyboje mums ir Karalystei bei Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Respublikai su nemažomis savo lėšomis ir pajamomis, negailėdamas savo sveikatos prie mūsų, savo valdovo, būdamas, su noru, ištikimai ir narsiai visada rėmė ir nesiliauja rėmęs.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Miestiečių luomas, dviejų paskutiniųjų Jogailaičių paaukštintas iki tikrųjų piliečių ir stipriai palaikomas karaliaus Stepono, dabar jo asmenyje neteko tokio globėjo, kokiu paskui netapo nė vienas iš vėlesnių karalių; galiausiai pati tauta, atsibudusi iš pragaištingo letargo, tiesą sakant, per vėlai, nes jau pabaigoje, panoro ne tik pripažinti jam senąjį įžymumą, bet padaryti dar ir naujų, amžiui priderančių, laisvių dalyviu72. IV KNYGOS PABAIGA yra visiškai klaidinga.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Ankstyva ir netikėta Stepono Batoro mirtis Gardine (1586 metų gruodžio 12 dieną) Vilnių, o ir visą šalį didžiai nuliūdino. Jo gailėjo net patys žinomame veikale Bibliograficznych Ksiąg dwoje, išleist.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

67 Be karaliaus Stepono laiškų, rašytų dėl kalendorinių ginčų, Dubinsk i o išspausdintų „Vilniaus miesto privilegijų rinkinyje", p. 149 ir 150, dar miesto archyve yra reliacinis karaliaus Stepono sprendimas: Decretum relationum Stephani Regis Poloniae inter nonnullos mercatores vilnenses et advocatum Vilnensem ex seriis partium controversiis anno 1586 die 11 Julii latum, quo festa solemnia juxta novum calendarium ab omnibus incolis civitatis vilnensis in ea qua par est reverentia haberi demandantur [Reliacinis Lenkijos karaliaus Stepono sprendimas dėl tarp kai kurių Vilniaus pirklių ir Vilniaus vaito šalių rimtų prieštaravimų, išleistas 1586 metų liepos 11 dieną, kuriuo įprastas šventes pagal naują kalendorių įsakoma visiems Vilniaus gyventojams su lygiai tokia pačia pagarba švęsti]; jo turinys yra toks. Graikų tikėjimo Vilniaus pirkliai apskundė karaliui Stanislovą Sabiną (Sabinus), daktarą ir Vilniaus vaitą, dėl to, kad jis, pažeisdamas pirkliams skirtas privilegijas, balandžio 7 dieną, pirmadienį, išsiuntė miesto sargybos viršininką (Praefectum Lictorum Civitatis Vilnensis) Jurgį Vižikovskį su padėjėjais į mėsines, kur nuo seno pardavinėdavo įvairias prekes, be priežasties sužalojo pirklius ir atėmė daug prekių.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Žygimanto Augusto įsteigta patrankų liejykla Vilniuje vėliau rūpinosi ir S. Batoras, čia pagamintus pabūklus jis plačiai naudojo karuose su Maskva 1581 m.