Metraštis šiame leidinyje vartojamas ir kaip platus XV–XVI a. pirmosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės raštijos pavadinimas, ir kaip siauresnis žanro terminas. Bychovco kronikai siaurąja prasme šis pavadinimas taikomas tik sąlyginai.
Pavadinimas ,,Lietuvos metraštis, arba Bychovco kronika", kuris duotas šiam vertimui į lietuvių kalbą, nėra autentiškas. Rankraštis neturėjo jokio pavadinimo. „Bychovco kronika" jis buvo pramintas XIX a. pagal rankraščio savininką, Gardino gubernijos Volkovysko apskrities teisėją Aleksandrą Bychovcą. „Lietuvos metraščio" antraštė duota dėl nusistojusios jau lietuvių tarybinėje istoriografijoje tradicijos vadinti metraščiais visą XV— XVI a. pirmosios pusės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kilusią istorinę raštiją.
„Bychovco kronika" jis buvo pramintas XIX a. pagal rankraščio savininką, Gardino gubernijos Volkovysko apskrities teisėją Aleksandrą Bychovcą. „Lietuvos metraščio" antraštė duota dėl nusistojusios jau lietuvių tarybinėje istoriografijoje tradicijos vadinti metraščiais visą XV— XVI a. pirmosios pusės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kilusią istorinę raštiją. „Metraščio" (siaurąja prasme) sąvoka Bychovco kronikai taikoma tik sąlyginai, kadangi pastarąją sudaro daugiausia literatūriniai bei istoiiniai pasakojimai apie reikšmingiausius autoriaus požiūriu praeities įvykius, o ne griežtai pamečiui dėstomos ir tiksliai datuojamos trumpos žinios, būdingos metraščiams.
„Bychovco kronika" jis buvo pramintas XIX a. pagal rankraščio savininką, Gardino gubernijos Volkovysko apskrities teisėją Aleksandrą Bychovcą. „Lietuvos metraščio" antraštė duota dėl nusistojusios jau lietuvių tarybinėje istoriografijoje tradicijos vadinti metraščiais visą XV— XVI a. pirmosios pusės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kilusią istorinę raštiją. „Metraščio" (siaurąja prasme) sąvoka Bychovco kronikai taikoma tik sąlyginai, kadangi pastarąją sudaro daugiausia literatūriniai bei istoiiniai pasakojimai apie reikšmingiausius autoriaus požiūriu praeities įvykius, o ne griežtai pamečiui dėstomos ir tiksliai datuojamos trumpos žinios, būdingos metraščiams.