Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
50 teiginių38 įrašai29 ryšiai
Vokietija – Lietuvos istorijoje svarbus politinių sprendimų, tarptautinių susitarimų ir įtakos centras. 1918 m. kovo 23 d. Berlyne kaizeris Wilhelmas II paskelbė pripažįstantis Lietuvos nepriklausomybę, tačiau ją siejo su glaudžiais ryšiais su Vokietija ir svarstytomis politinėmis sąjungomis. Po Pirmojo pasaulinio karo Versalio taikos konferencija 1919 m. nuo Vokietijos atskyrė Klaipėdos kraštą, bet Lietuvai jo neatidavė. Tarpukariu santykiai išliko aktyvūs: 1928 m. Lietuva su Vokietija pasirašė net aštuonias sutartis. 1939 m. rugpjūčio 23 d. slaptasis Vokietijos ir SSRS protokolas Lietuvą priskyrė Vokietijos įtakos sferai, tačiau rugsėjo 28 d. naujas susitarimas perdavė Lietuvą SSRS įtakos zonai ir Vokietijos spaudimas Lietuvai baigėsi.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
**Protestantizmo plitimas.** Protestantizmas labai greitai pa- siekė Lietuvą. 1525 m. Lietuvos pašonėje priėmė protestantizmą kryžiuočių ordino magistras ir daugumas brolių. Be to, daug didi- kų vaikų, išvažiavę mokytis į Vokietijos universitetus, užsikrėsda- vo protestantų mokslu, kurį parsiveždavo kartu ir į Lietuvą; čia, esant tokiai liūdnai Bažnyčios būklei, jam buvo labai patogi dirva plisti.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| Fiziniai bruožai |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
1939 m. rugsėjo 28 d. slaptu protokolu Lietuva pateko į SSRS įtakos sferą, o Vokietija gavo Liublino vaivadiją.
Tačiau rugsėjo 28-ąją Viačeslavui Molotovui ir Joachimui fon Ribentropui (Joachim von Ribbentrop) pasirašius sienų ir draugystės sutartį tarp Reicho ir SSRS, pagal jos slaptą protokolą Lietuvos teritorijai patekus į SSRS įtakos sferą (už tai Vokietija gavo Liublino vaivadiją), Vokietijos spaudimą Lietuvai kaip ranka nuėmė. Užtat sukruto sujudo Maskva – V.
1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietija ir SSRS slaptu protokolu pasidalijo regioną įtakos sferomis, o Lietuva atiteko Vokietijai.
Neutralumo įstatymu besiginantį Kauną sukrėtė naujiena apie nacių ir sovietų nepuolimo sutartį 1939 m. rugpjūčio 23 d., kad Vokietija ir SSRS pasirašė papildomą slaptąjį protokolą, – pasidalijo regioną įtakos sferomis: Suomija, Estija ir Latvija atiteko sovietams, o Lietuva – Vokietijai.
1939 m. rugsėjo 28 d. slaptu Reicho ir SSRS protokolu Lietuvai patekus į SSRS įtakos sferą, Vokietijos spaudimas Lietuvai baigėsi.
Tačiau rugsėjo 28-ąją Viačeslavui Molotovui ir Joachimui fon Ribentropui (Joachim von Ribbentrop) pasirašius sienų ir draugystės sutartį tarp Reicho ir SSRS, pagal jos slaptą protokolą Lietuvos teritorijai patekus į SSRS įtakos sferą (už tai Vokietija gavo Liublino vaivadiją), Vokietijos spaudimą Lietuvai kaip ranka nuėmė. Užtat sukruto sujudo Maskva – V.
1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir SSRS slaptasis protokolas Lietuvą priskyrė Vokietijos įtakos sferai.
Neutralumo įstatymu besiginantį Kauną sukrėtė naujiena apie nacių ir sovietų nepuolimo sutartį 1939 m. rugpjūčio 23 d., kad Vokietija ir SSRS pasirašė papildomą slaptąjį protokolą, – pasidalijo regioną įtakos sferomis: Suomija, Estija ir Latvija atiteko sovietams, o Lietuva – Vokietijai.
Pabėgėlių gretas papildė nacių okupacijos metais prievarta išvežti į Vokietiją dirbti lietuviai.
Pabėgėlių gretas papildė nacių okupacijos metais prievarta išvežti į Vokietiją dirbti lietuviai. Vokietijai pralaimėjus karą, kai kurie jų pateko į vadinamąsias dipukų (angl. displaced persons (DP) – perkeltieji asmenys) – karo pabėgėlių, dėl įvairių priežasčių atsidūrusių už tėvynės ribų, stovyklas.
Karolis Tryrietis 1323 m. rugpjūčio viduryje buvo Vokietijoje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
1034-1035; kad Karolis Tryrietis, dar 1323 m. rugpjūčiui įpusėjus, buvo Vokietijoje. Apie jo priėmimą popiežiaus rūmuose pasakoja Vygandas M a r b u r g a s, p.
Karolis Tryrietis 1323 m. rugpjūčio viduryje dar buvo Vokietijoje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
1034-1035; kad Karolis Tryrietis, dar 1323 m. rugpjūčiui įpusėjus, buvo Vokietijoje. Apie jo priėmimą popiežiaus rūmuose pasakoja Vygandas M a r b u r g a s, p.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 25 | 17 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 9 | 6 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 4 | 2 |
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 4 | 5 |
| Kelionė Lietuvon 1916 karės metais | — | 3 | 3 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 1 | 1 |
| Lituanistika-32634-ATR-palivarko-ukis — XVI–XVIII amžiaus Abiejų Tautų Respublikos palivarko ūkis marksistiniu bei neoinstitucionalistiniu požiūriu | — | 1 | 1 |
| Lituanistika-65087-kupiskis-naujausi-moksliniai-lokaliniai-tyrimai — Adomo Petrausko muziejaus masinės gamybos sieninių religinių paveikslų kolekcija. Uoginių kapinių koplyčios Kryžiaus kelio stotys | — | 1 | 1 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 1 | 1 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |