Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
19 teiginių21 įrašas28 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Vengrija (veng. Magyarország) – valstybė Vidurio Europoje. Šiaurės vakaruose ribojasi su Austrija, šiaurėje – su Slovakija, šiaurės rytuose – su Ukraina, rytuose ir pietryčiuose – su Rumunija, pietuose – su Serbija, pietvakariuose – su Kroatija ir Slovėnija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Budapeštas. Kiti didieji miestai – Debrecenas, Segedas, Miškolcas, Pėčas ir Dėras.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Vengrija – istoriniuose šaltiniuose minima vieta, susijusi su politiniais konfliktais, prekyba, karyba ir kultūriniais ryšiais. 1224 m. Vengrijos karalius išvijo ordiną, nes šis, užuot tarnavęs karaliui, rengėsi kurti savo valstybę. 1526 m. Vengrija patyrė katastrofą Mohačo mūšyje su turkais ir, šaltinio teigimu, dingo iš Europos žemėlapio. XVI amžiuje ji buvo svarbi karinių išteklių tiekimo vieta: rengiantis 1579 m. žygiui ten samdyta kareivių, o iš Vengrijos per Krokuvą į Vilnių gabenti alavas ir varis. Vengrijos ryšiai su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste atsiskleidė ir per vyno prekybą: bajorai gerdavo iš ten importuotą vyną, o 1738 m. Marcijonas Mykolas Oginskis įsigijo įvairaus vyno už 274 raudonuosius auksinus, dar 125 sumokėdamas už jo atgabenimą į Vilnių.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Alavas ir varis iš Vengrijos buvo gabenamas į Krokuvą, o ten superkamas į Vilnių; plienas ir geležis buvo vežami iš Alkuskų kasyklos37. Šiame anuomet garsiame fabrike išlieta labai daug pabūk lų, gaminta bombos ir kiti karo reikmenys.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Paskirtis |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
1224 m. Vengrijos karalius išvijo ordiną, pamatęs, kad šis ruošiasi kurti savo valstybę, o ne jam tarnauti.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Bet Vengrijos karalius, pamatęs, kad ordinas čia ne jam tarnauja, bet ruošiasi sukurti savo valstybę, jį išvijo (1224 m.). Kai ordinas gavo kvietimą atvykti į Prūsus, tuo metu jis bylinėjosi su Vengrų karalium, norėdamas atgauti iš jo žemes.
1526 m. Vengrija patyrė katastrofą Mohačo mūšyje su turkais ir dingo iš Europos žemėlapio.
Lietuva, Lenkijos padedama, atsilaikė prieš stačiatikišką Maskvą mūšio prie Oršos pergale 1514 m., o Vengrija 1526 m. patyrė katastrofą Mohačo mūšyje su turkais ir dingo iš Europos žemėlapio.
1224 m. Vengrijos karalius išvijo ordiną, pamatęs, kad jis siekia kurti savo valstybę, o ne tarnauti karaliui.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Bet Vengrijos karalius, pamatęs, kad ordinas čia ne jam tarnauja, bet ruošiasi sukurti savo valstybę, jį išvijo (1224 m.). Kai ordinas gavo kvietimą atvykti į Prūsus, tuo metu jis bylinėjosi su Vengrų karalium, norėdamas atgauti iš jo žemes.
Karalius Kazimieras Vilniuje gavo žinią apie sūnaus Jono Albrechto sutriuškinimą Vengrijoje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Prabėgus aštuoneriems metams, pats karalius Kazimieras, būdamas Vilniuje, gauna žinią apie sūnaus Jono Albrechto sutriuškinimą Vengrijoje ir palaužtas sielvarto, susirgęs kelyje iš Vilniaus į Trakus, 1492 metų birželio mėnesio 7 dieną apleidžia šį pasaulį. 39 Šventasis Kazimieras, kurio mirtis, tapytojo Dankerso pavaizduota al fresco ant kairės Šv.
1738 m. Marcijonas Mykolas Oginskis iš Vengrijos pirko 25 statines seno ir jauno vyno už 274 raudonuosius auksinus, o vyno atgabenimas į Vilnių kainavo dar 125 raudonuosius auksinus.
Šaltinis: Rimvydas Laužikas, Gėrimų vartojimas kaip bendrystės reprezentacija XVII–XVIII a. bajoriškojoje kultūroje (straipsnis, 2016 m.)
LDK bajorai gerdavo iš Vengrijos importuotą vyną.
Šaltinis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje
LDK bajorai gerdavo vynus, importuotus iš Vengrijos, Italijos, Prancūzijos, Ispanijos bei kitų šalių miestų154. Vengriškas vynas tuo metu buvo pigus ir todėl, regis, populiariausias155.
Rengiantis 1579 m. žygiui, kareivių buvo samdoma Vengrijoje ir Vokietijoje.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tuo būdu surinkus pinigų, prisisamdžius Vengrijoje ir Vokietijoje kareivių, prisipirkus ir prisigaminus ginklų (tada Vilniuje buvo įsteigta patrankų liejykla), 1579 m.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 5 | 3 |
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 4 | 6 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 3 | 2 |
| Gėrimų vartojimas kaip bendrystės reprezentacija XVII–XVIII a. bajoriškojoje kultūroje | — | 2 | 2 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 1 | 2 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 1 | 1 |
| Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje | — | 1 | 1 |
| Lituanistika-32634-ATR-palivarko-ukis — XVI–XVIII amžiaus Abiejų Tautų Respublikos palivarko ūkis marksistiniu bei neoinstitucionalistiniu požiūriu | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 1 | 2 |