Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
27 teiginiai27 įrašai27 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Kuršiai (latv. kurši, lot. currene), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, dab. Latvijos vakaruose (Kurše) ir Lietuvos šiaurės vakaruose (iš pradžių – kone pusėje dab. etnografinės Žemaitijos, nuo X a. ar XI a. – tik maždaug iki pietinės Klaipėdos-Kulių-Plungės-Telšių-Mažeikių linijos).
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Kuršiai – istoriniuose šaltiniuose minima baltų bendruomenė, siejama su vakarų Lietuvos ir Baltijos pajūrio erdve. XI a. jie rengė plėšiamuosius žygius į Danijos bei Švedijos pakrantes, o kituose pasakojimuose garsėjo išpuoliais Baltijos jūroje ir pakrančių gyvenvietėse. Livonijoje sukilę kuršiai buvo pajungti tik po septynerių metų kovos – 1267 m. Jų ryšiai su aplinkinėmis tautomis atsiskleidžia ir pasakojime apie Turaidiečius, kurie, sužinoję apie Rygos apsuptį, surinko karius ir atėjo kuršiams į pagalbą. Kalbos požiūriu kuršiai apibūdinami kaip tarpininkai tarp prūsų, žemaičių ir latvių, o viename karo pasakojime jie reikalavo kautis pirmose gretose, kad išlaisvintų lietuvių stovyklose laikomus savo tėvynainius.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Tuo metu, kai prūsai iš paskutiniųjų kovojo savo didžiąją kovą prieš kryžiuočius, vidaus nesutikimai Lietuvoje (1263-1270 m.) nesudarė šaliai išorinio pavojaus, juo labiau, kad ir Livonijoje buvo sukilusios tautos : estai, kuršiai, žiemgaliai. Kuršas buvo pajungtas tik po 7 metų kovos (1267 m.), o kol žiemgaliai buvo nugalėti, praėjo 30 metų (1290).
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Sudėtis |
|
| |
| Struktūra |
|
| |
| VeiklaŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| TikslaiŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
Tame ¡pačiame amžiuje garsėjo ir kuršiai plėšikavimais Baltijos jūroje.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Tame ¡pačiame amžiuje garsėjo ir kuršiai plėšikavimais Baltijos jūroje. Jie buvo tokie drąsūs, ‘kad ne tik puldavo atviroje jūroje ir geriausiai ginkluotus laivus, bet plėšė ir valsčius bei ¡gyvenvietes su įtvirtinimais pakrantėse, pačiose atokiausiose Skandinavijos žemėse.
Teodoras Narbutas rašė, kad kuršiai reikalavo kautis pirmose gretose, nes norėjo kuo greičiau išlaisvinti lietuvių stovyklose laikomus savo tėvynainius.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Kuršiai savo ruožtu spyriojosi aiškindami, kad jiems turėtų būti leista kautis pirmose gretose, nes norį kuo greičiau išvaduoti į nelaisvę paimtus, lietuvių stovyklose laikomus, savo tėvynainius. Kryžiuočių vyresnieji buvo linkę jiems tai leisti, tačiau vėlei užsispyrė kunigaikštis Karolis ir riteriai, pastarieji manydami tai esant skriaudą garbingiesiems jų riteriams, kurie esą bus priversti kariauti tarsi kuršių vadovaujami. O dėl grobio, kurį iš lietuvių reikėsią atimti, pasakytina, jog kiekvienas turės tai, ką pasiglemš. Kuršiams bus leista savuosius išpirkti.
Skalviai prie Nemuno žemupio siejosi su kuršiais, kalbėjusiais pereinamąja kalba tarp prūsų, žemaičių ir latvių.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Materialinės kultūros požiūriu nadruviai, manoma, buvę artimesni prūsams, o skalviai prie Nemuno žemupio siejęsi su kuršiais, kalbėjusiais pereinamąja kalba tarp prūsų, žemaičių (žemutinių lietuvių) ir latvių13. Šiuo metu nadruviai ir skalviai kalbos požiūriu priskiriami prie prūsų, t.
Kuršiai XI a. jau rengdavo plėšiamuosius žygius į Danijos ir Švedijos pakrantes.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Tiesa, kuršiai XI a. jau ir patys rengdavo plėšiamuosius žygius į Danijos ir Švedijos pakrantes. vi-v1I a.
Livonijoje sukilę kuršiai buvo pajungti tik po septynerių metų kovos, 1267 m.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Tuo metu, kai prūsai iš paskutiniųjų kovojo savo didžiąją kovą prieš kryžiuočius, vidaus nesutikimai Lietuvoje (1263-1270 m.) nesudarė šaliai išorinio pavojaus, juo labiau, kad ir Livonijoje buvo sukilusios tautos : estai, kuršiai, žiemgaliai. Kuršas buvo pajungtas tik po 7 metų kovos (1267 m.), o kol žiemgaliai buvo nugalėti, praėjo 30 metų (1290).
Kuršiai prašė, kad po krikščionių pergalės jiems būtų sugrąžintos jų moterys ir vaikai.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Tuo tarpu atvyko kuršiai, nuolankiai prašydami, kad, dievui padėjus krikščionims laimėti, jiems būtų sugrąžintos jų moterys ir vaikai. Nors broliai buvo linkę jų prašymą patenkinti, pasipriešino tam kiti Prūsijos ir Livonijos žmonės, tvirtindami, kad su jų belaisviais bus pasielgta taip, kaip reikalauja elgtis visiems žinomi karo papročiai. Išgirdę tokį sprendimą, kuršiai taip įtūžo ant tikėjimo ir tikinčiųjų, kad, broliams pradėjus pulti lietuvius, jie nelyginant tikri atskalūnai iš užpakalio nirtulingai užgriuvo krikščionis; lietuviams puolant iš priekio, o kuršiams iš užpakalio348, beveik visi abiejų žemių žmonės pasitraukė, palikdami čia brolius ir jiems ištikimus.
Kuršiai prašė, kad krikščionims laimėjus jiems būtų sugrąžintos moterys ir vaikai.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Tuo tarpu atvyko kuršiai, nuolankiai prašydami, kad, dievui padėjus krikščionims laimėti, jiems būtų sugrąžintos jų moterys ir vaikai. Nors broliai buvo linkę jų prašymą patenkinti, pasipriešino tam kiti Prūsijos ir Livonijos žmonės, tvirtindami, kad su jų belaisviais bus pasielgta taip, kaip reikalauja elgtis visiems žinomi karo papročiai. Išgirdę tokį sprendimą, kuršiai taip įtūžo ant tikėjimo ir tikinčiųjų, kad, broliams pradėjus pulti lietuvius, jie nelyginant tikri atskalūnai iš užpakalio nirtulingai užgriuvo krikščionis; lietuviams puolant iš priekio, o kuršiams iš užpakalio348, beveik visi abiejų žemių žmonės pasitraukė, palikdami čia brolius ir jiems ištikimus.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 8 | 6 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 5 | 5 |
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 5 | 7 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 3 | 4 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 2 | 2 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 2 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 1 | 1 |