Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Autorius

Mykolas Balinskis

13 teiginių13 įrašų15 ryšių

Vikipedijos įžanga

Mykolas Balinskis (lenk. Michał Baliński, 1794 m. rugpjūčio 14 d. Ciarespolis netoli Polocko – 1864 m. sausio 3 d. Vilnius) – lenkų kalba rašęs istorikas, publicistas.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Mykolas Balinskis – istorinių darbų ir apybraižų autorius, daug dėmesio skyręs Vilniaus praeičiai. Vilniuje jis rinko su miesto istorija susijusius dokumentus, o tarp svarbiausių jo darbų minimos „Vilniaus akademijos istorija“ ir kartu su Tadu Lipinskiu parengta „Senovės Lenkija“, kurios vienas tomas skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinei topografijai. Pirmąjį „Vilniaus miesto istorijos“ tomą Balinskis baigė 1825 metų pradžioje ir svarstė parašyti tris, o gal keturis tomus. Pirmoji šio veikalo dalis pasirodė 1836 m.; joje Vilniaus istorija siejama ir su platesne ikikrikščioniškos Lietuvos valstybės raida, o pasakojimas baigiamas 1430 m. Vytauto Didžiojo mirtimi. Balinskio publicistinį palikimą papildė „Laiškai nuo Kražantės upės kranto“, spausdinti laikraštyje „Gazeta Warszawska“ ir laikomi vertingu XIX amžiaus Lietuvos bei Lenkijos visuomeninio-kultūrinio gyvenimo šaltiniu.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

1830-1831 m. sukilimas (sukilimas,XIX a.)Kryžiuočių ordinasLenkaiLietuviaiŠubravcų draugijaVilniaus archeologijos komisijaVilniaus sukilimo centrinis komitetasLietuvaNerisVilniusVitebskasLietuvos socialinio ir kultūriniogyvenimo aptarimas periodikojeŠubravcų narių pasivadinimas senovėslietuvių dievybių vardaisIstorinis-geografinis tautossupratimaslocus geniMykolas Balinskis

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
BūdasŠaltinių nesutarimas
  • Darbštus
  • Kruopštus ir pedantiškas
  • Šaltinyje aprašoma, kad Balinskis, rinkdamas su Vilniaus miesto istorija susijusius dokumentus, buvo darbštus. Šaltinis: „Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija“ (2007 m.).
  • Vytautas Berenis Balinskį apibūdino kaip kruopštų, pedantišką istoriką, vengdavusį rašyti apie istorinius įvykius be atitinkamos faktografinės bazės. Šaltinis: „Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija“ (2007 m.).
GebėjimaiŠaltinių nesutarimas
  • Rašė istorinius darbus ir apybraižas
  • Rašė publicistiką
  • Šaltinyje nurodoma, kad Balinskis paliko nemažai istorinių darbų ir apybraižų, tarp jų „Vilniaus akademijos istoriją“ ir kartu su Tadu Lipinskiu parengtą „Senovės Lenkiją“. Šaltinis: „Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija“ (2007 m.).
  • Šaltinyje nurodoma, kad Balinskio publicistinei literatūrai priskiriami straipsniai „Laiškai nuo Kražantės upės kranto“, spausdinti „Gazeta Warszawska“ penktame–šeštame XIX a. dešimtmetyje. Šaltinis: „Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija“ (2007 m.).
Pareigos ir vaidmuo
  • Istorikas
  • Šaltinyje Balinskis tiesiogiai vadinamas istoriku; Vytautas Berenis jį apibūdina kaip kruopštų, pedantišką istoriką. Šaltinis: „Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija“ (2007 m.).

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Balinskis paliko istorinių darbų ir apybraižų, tarp jų „Vilniaus akademijos istoriją“ ir su Tadu Lipinskiu parengtą „Senovės Lenkiją“.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Būdamas darbštus ir plačių interesų, Vilniuje pradėjo rinkti su miesto istorija susijusius dokumentus. M. Balinskis paliko nemažai istorinių darbų ir apybraižų, dalis jų - rankraščiuose. Bene garsiausias istoriko darbas - tai Vilniaus akademijos istorija ir kartu su Tadu Lipinskiu parengti Senovės Lenkijos trys tomai, kurių vienas skirtas LDK istoriniam topografiniam aprašymui.
t-005vidutinis

Balinskis dėkojo Ignui Danilavičiui, Ignui Onacevičiui ir Pranciškui Malevskiui už istorinę dokumentinę pagalbą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pirmoji knygos dalis užbaigiama 1430 m. - Vytauto Didžiojo mirtimi. Kita vertus, pirmoje dalyje apžvelgiama ne vien Vilniaus miesto istorija, bet ir bendra ikikrikščioniškos Lietuvos valstybės istorija. Veikalo pratarmėje M. Balinskis dėkoja istorikams Ignui Danilavičiui ir Ignui Onacevičiui už pagalbą istoriniais dokumentais, Pranciškui Malevskiui už gausius išrašus iš Lietuvos Metrikos.
t-003vidutinis

Balinskis Vilniaus miesto istorijos pirmąjį tomą baigė rašyti 1825 m. pradžioje ir svarstė trijų ar keturių tomų veikalą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Šiame darbe suregistruoti LDK miestai ir miesteliai, jų geografinė padėtis, trumpa istorinė apžvalga. Laiške Joachimui Leleveliui M. Balinskis prisipažįsta, kad Vilniaus miesto istorijos pirmąjį tomą baigė rašyti 1825 metų pradžioje. Į J. Lelevelio skatinimą parašyti daugiatomę miesto istoriją atsakė manąs parašyti „tris, o gal keturis tomus"4.
t-004vidutinis

Pirmoji M. Balinskio „Vilniaus miesto istorijos“ dalis pasirodė 1836 m.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemaičių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją. Ilgas paruošiamasis darbas - istorinių šaltinių paieška ir grupavimas, istorinės medžiagos ir siužeto pateikimo formos kūrimas - lėmė gana vėlyvą istorinių veikalų pasirodymą. 1835 m. pasirodė T. Narbuto istorijos pirmasis tomas, kitais metais - pirmoji M. Balinskio Vilniaus miesto istorijos dalis.
t-007vidutinis

Balinskio publicistikai priskiriami „Laiškai nuo Kražantės upės kranto“, spausdinti „Gazeta Warszawska“.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

užrašais ir asmeninėmis pastabomis, už ką jiems kuo nuoširdžiausiai dėkojame"12. Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta Warszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai vertingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultūrinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. dešimtmetyje.
t-002vidutinis

Vytautas Berenis apibūdino Mykolą Balinskį kaip kruopštų, pedantišką istoriką, vengusį rašyti be faktografinės bazės.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Gimęs Lenkijos-Lietuvos valstybės žlugimo išvakarėse, kai Tadas Kosciuška beviltiškai mėgino gelbėti šalį nuo godžių kaimyninių valstybių kėslų, M. Balinskis, kaip ir tūkstančiai jo bendraamžių, jaunųjų bajoriškų atžalų, buvo Vilniaus universiteto suklestėjimo ir žlugimo liudininkas, miesto kultūrinio gyvenimo dalyvis. Lenkų ir lietuvių istoriografijoje M. Balinskio asmenybė yra neblogai žinoma, tačiau ji niekada nebuvo laikoma ypatinga, padėjusia ateinančioms kartoms formuoti istorinės savimonės pagrindus. M. Balinskis buvo kruopštus, pedantiškas istorikas, kitaip nei Teodoras Narbutas, be atitinkamos faktografinės bazės vengdavęs rašyti apie vieną ar kitą istorinį įvykį.
t-006vidutinis

Balinskis buvo vienas iš „Biblioteka Warszawska“ steigėjų, rašė biografijas, istorinius veikalus ir rengė Mikalojaus Koperniko raštus bei kronikas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Šie vienuolika (1836-1847) metų buvo bene kūrybingiausias jo mokslinės veiklos laikotarpis. 1841 m. jis tapo vienu iš enciklopedinio pobūdžio leidinio Biblioteka Warszawska steigėjų, parašė A. ir J. Sniadeckių biografijas, parengė jų darbų rinktines, parašė apie Barboros Radvilaitės gyvenimą, Lenkijos istoriją ir enciklopedinį leidinį Senovės Lenkija. Be to, rengė astronomo Mikalojaus Koperniko raštus, dalyvavo leidžiant senovės kronikas ir atsiminimus, nušviečiančius Lenkijos - Lietuvos valstybės laikotarpį.
Visi teiginiai ir įrodymai (13 teiginiai, 13 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:
Kryžiuočių ordinasLenkaiLietuviaiVilniaus archeologijos komisijaVilniaus sukilimo centrinis komitetasŠubravcų draugija1830-1831 m. sukilimasLietuvos socialinio ir kultūrinio gyvenimo aptarimas periodikojeŠubravcų narių pasivadinimas senovės lietuvių dievybių vardaisLietuvaNerisVilniusVitebskasIstorinis-geografinis tautos supratimaslocus geni

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—99
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—33
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—11