Santrauka
„locus geni“ vartojamas miesto istorijos rašymo tradicijos atsiradimui aiškinti: romantinėje pasaulėžiūroje pabrėžiamas vietos savitumas, o Vilnius aprašomas kaip iš amžių glūdumos kylantis tyrimo objektas.
Žodis ir formos
- pagrindinė forma: locus geni
Reikšmė iš konteksto
Sąvoka iš konteksto nusako vietos dvasios ar vietos savitumo akcentą, kuris leidžia miestą traktuoti kaip savarankišką istorijos objektą.
Vartojimas
Vartojama istoriografiniame ir romantinės pasaulėžiūros aptarimo kontekste.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Vilniaus miesto istorijos rašymo tradicijos atsiradimas siejamas su locus geni akcentavimu romantinėje pasaulėžiūroje. | c-001 | |
| t-002 Balinskio veikale Vilnius iškyla kaip iš amžių glūdumos kylantis miestas, kurio gatvės, bažnyčios, kalnai, rūmai ir vienuolynai turi dokumentuotą praeitį. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Citata aiškina locus geni funkciją Vilniaus istorijos rašymo tradicijoje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vilniaus miesto istorijos rašymo tradicijos atsiradimas yra susijęs su locus geni akcentavimu romantinėje pasaulėžiūroje. Nors M. Balinskio istorinio veikalo stilių vargu ar galima pava dinti romantišku, tačiau pats tyrimo objektas - tai iš amžių glū dumos kylantis Miestas, savo istorija susiliečiantis su amžinin kais. Kiekviena gatvė, bažnyčia, kalnas, rūmai ar vienuolynas turi savo praeitį, kuri užrašyta istoriniuose dokumentuose.
| teiginio_tipas | interpretacija |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
| patikimumo_pagrindimas | Citata tiesiogiai pagrindžia susietą teiginį. |