Santrauka
1830-1831 m. sukilimas sustabdė Mykolo Balinskio istorijos leidimą, Vilniuje paskatino sukilimo centrinio komiteto susikūrimą, pavasarį išplito iš Žemaitijos į Lietuvą ir po numalšinimo buvo siejamas su Vilniaus universiteto uždarymu bei griežtesne Rusijos administracijos kontrole.
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: 1830-1831 m.
- datos:
- 1830 m. ruduo
- 1831 m.
- periodas: naujieji_laikai
- amziai: XIX
- date_start: 1830
- date_end: 1831
Dalyviai ir vaidmenys
- Antanas Goreckis, Stanislovas Šumskis, Justinas Hrebnickis, Leonas Rogalskis, Edvardas Riomeris, Mykolas Balinskis ir Liudvikas Zambrzyckis: Vilniuje susikūrusio sukilimo centrinio komiteto nariai.
- Keli šimtai universiteto studentų: pasitraukė iš Vilniaus ir įsiliejo į sukilėlių gretas.
Eiga
Sukilimo centrinis komitetas Vilniuje turėjo organizuoti sukilimą vakarinėse Rusijos imperijos gubernijose. Pavasarį sukilimas spontaniškai prasidėjo Žemaitijoje ir greitai apėmė visą Lietuvą.
Rezultatas
Po sukilimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas, Rusijos administracija griežčiau kontroliavo krašto visuomeninį gyvenimą, o dalis išsilavinusių žmonių išvyko į Lenkijos ar Rusijos miestus.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-004 Po sukilimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas, o Rusijos administracija pradėjo griežčiau kontroliuoti krašto visuomeninį gyvenimą. | c-002 | |
| t-005 Aleksandro II reformų pradžia atgaivino viltis atkurti iki 1830-1831 m. sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Sukilimo padariniai Vilniaus universitetui, Rusijos administracijos kontrolei ir išsilavinusių žmonių migracijai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Po 1830-1831 m. sukilimo, uždarius Vilniaus universitetą ir Rusijos administracijai pradėjus griežčiau kontroliuoti krašto vi suomeninį gyvenimą, nemažai išsilavinusių žmonių išvyko į Lenkijos ar Rusijos miestus. Neturėdamas pakankamai pragy venimo lėšų, M. Balinskis persikėlė gyventi į Varšuvą. Šie vie nuolika (1836-1847) metų buvo bene kūrybingiausias jo moks linės veiklos laikotarpis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Aleksandro II reformų pradžia atgaivino viltis atkurti iki 1830-1831 m. sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta Warszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai ver tingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultū- rinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. dešimtmetyje. Aleksandro II atėjimas į sostą buvo liberalių re formų pradžia: atgaivino visuomenės siekimus atgauti tai, kas buvo prarasta po 1830-1831 m. sukilimo, o gal net iškovoti daug daugiau - nepriklausomybę arba bent autonomiją. 1855 m. ca rui Aleksandrui II pradėjus liberalias reformas, Rusijos imperi joje krašto šviesuomenė puoselėjo viltį atkurti iki 1830-1831 m. sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Data ir vieta
Vėlyvą 1830 m. rudenį sukilimas prasidėjo Varšuvoje; pavasarį jis spontaniškai prasidėjo Žemaitijoje ir apėmė Lietuvą. Vilnius minimas kaip miestas, kurį tuo metu kontroliavo Rusų valdžia.