Lietuvos socialinio ir kultūrinio gyvenimo aptarimas periodikoje
5 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
XIX a. penktame-šeštame dešimtmetyje Lietuvos socialinis, ekonominis ir kultūrinis gyvenimas buvo aptarinėjamas periodinėje spaudoje. M. Balinskio Laiškai nuo Kražantės upės pristatomi kaip tokios publicistinės veiklos dalis.
Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta Warszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai ver tingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultū- rinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. dešimtmetyje. Aleksandro II atėjimas į sostą buvo liberalių re formų pradžia: atgaivino visuomenės siekimus atgauti tai, kas buvo prarasta po 1830-1831 m. sukilimo, o gal net iškovoti daug daugiau - nepriklausomybę arba bent autonomiją. 1855 m. ca rui Aleksandrui II pradėjus liberalias reformas, Rusijos imperi joje krašto šviesuomenė puoselėjo viltį atkurti iki 1830-1831 m. sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą. M. Balinskis, lyg ir pri simindamas savo jaunystės metus „nenaudėlių" draugijoje šia me Varšuvos laikraštyje pradėjo spausdinti Laiškus, kuriuose nagrinėjo aktualias Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas. To meto Lenkijos laikraščiuose ir žurnaluose buvo spausdina ma nemažai straipsnių apie socialinę-ekonominę padėtį į rytus nuo Nemuno upės, apie kultūrinį gyvenimą. M. Balinskis su pažindindavo skaitytojus su Lietuvos socialiniu ir kultūriniu gy venimu, nemažai dėmesio skirdamas istorijai.
To meto Lenkijos laikraščiuose ir žurnaluose buvo spausdinama nemažai straipsnių apie socialinę-ekonominę padėtį ir kultūrinį gyvenimą į rytus nuo Nemuno.
Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta Warszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai ver tingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultū- rinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. dešimtmetyje. Aleksandro II atėjimas į sostą buvo liberalių re formų pradžia: atgaivino visuomenės siekimus atgauti tai, kas buvo prarasta po 1830-1831 m. sukilimo, o gal net iškovoti daug daugiau - nepriklausomybę arba bent autonomiją. 1855 m. ca rui Aleksandrui II pradėjus liberalias reformas, Rusijos imperi joje krašto šviesuomenė puoselėjo viltį atkurti iki 1830-1831 m. sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą. M. Balinskis, lyg ir pri simindamas savo jaunystės metus „nenaudėlių" draugijoje šia me Varšuvos laikraštyje pradėjo spausdinti Laiškus, kuriuose nagrinėjo aktualias Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas. To meto Lenkijos laikraščiuose ir žurnaluose buvo spausdina ma nemažai straipsnių apie socialinę-ekonominę padėtį į rytus nuo Nemuno upės, apie kultūrinį gyvenimą. M. Balinskis su pažindindavo skaitytojus su Lietuvos socialiniu ir kultūriniu gy venimu, nemažai dėmesio skirdamas istorijai.
Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta Warszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai ver tingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultū- rinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. dešimtmetyje. Aleksandro II atėjimas į sostą buvo liberalių re formų pradžia: atgaivino visuomenės siekimus atgauti tai, kas buvo prarasta po 1830-1831 m. sukilimo, o gal net iškovoti daug daugiau - nepriklausomybę arba bent autonomiją. 1855 m. ca rui Aleksandrui II pradėjus liberalias reformas, Rusijos imperi joje krašto šviesuomenė puoselėjo viltį atkurti iki 1830-1831 m. sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą. M. Balinskis, lyg ir pri simindamas savo jaunystės metus „nenaudėlių" draugijoje šia me Varšuvos laikraštyje pradėjo spausdinti Laiškus, kuriuose nagrinėjo aktualias Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas. To meto Lenkijos laikraščiuose ir žurnaluose buvo spausdina ma nemažai straipsnių apie socialinę-ekonominę padėtį į rytus nuo Nemuno upės, apie kultūrinį gyvenimą. M. Balinskis su pažindindavo skaitytojus su Lietuvos socialiniu ir kultūriniu gy venimu, nemažai dėmesio skirdamas istorijai.
„Laiškai nuo Kražantės upės kranto“ padeda suprasti XIX a. penktojo ir šeštojo dešimtmečių visuomeninį bei kultūrinį pagyvėjimą Lietuvoje ir Lenkijoje.
Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta Warszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai ver tingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultū- rinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. dešimtmetyje. Aleksandro II atėjimas į sostą buvo liberalių re formų pradžia: atgaivino visuomenės siekimus atgauti tai, kas buvo prarasta po 1830-1831 m. sukilimo, o gal net iškovoti daug daugiau - nepriklausomybę arba bent autonomiją. 1855 m. ca rui Aleksandrui II pradėjus liberalias reformas, Rusijos imperi joje krašto šviesuomenė puoselėjo viltį atkurti iki 1830-1831 m. sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą. M. Balinskis, lyg ir pri simindamas savo jaunystės metus „nenaudėlių" draugijoje šia me Varšuvos laikraštyje pradėjo spausdinti Laiškus, kuriuose nagrinėjo aktualias Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas. To meto Lenkijos laikraščiuose ir žurnaluose buvo spausdina ma nemažai straipsnių apie socialinę-ekonominę padėtį į rytus nuo Nemuno upės, apie kultūrinį gyvenimą. M. Balinskis su pažindindavo skaitytojus su Lietuvos socialiniu ir kultūriniu gy venimu, nemažai dėmesio skirdamas istorijai.
Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai ver tingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultūrinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a.
Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta Warszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai ver tingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultū- rinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. dešimtmetyje. Aleksandro II atėjimas į sostą buvo liberalių re formų pradžia: atgaivino visuomenės siekimus atgauti tai, kas buvo prarasta po 1830-1831 m. sukilimo, o gal net iškovoti daug daugiau - nepriklausomybę arba bent autonomiją. 1855 m. ca rui Aleksandrui II pradėjus liberalias reformas, Rusijos imperi joje krašto šviesuomenė puoselėjo viltį atkurti iki 1830-1831 m. sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą. M. Balinskis, lyg ir pri simindamas savo jaunystės metus „nenaudėlių" draugijoje šia me Varšuvos laikraštyje pradėjo spausdinti Laiškus, kuriuose nagrinėjo aktualias Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas. To meto Lenkijos laikraščiuose ir žurnaluose buvo spausdina ma nemažai straipsnių apie socialinę-ekonominę padėtį į rytus nuo Nemuno upės, apie kultūrinį gyvenimą. M. Balinskis su pažindindavo skaitytojus su Lietuvos socialiniu ir kultūriniu gy venimu, nemažai dėmesio skirdamas istorijai.