M. Balinskis Varšuvos laikraštyje spausdino Laiškus, kuriuose nagrinėjo aktualias Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 14
Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta Warszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai vertingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultūrinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. dešimtmetyje. Aleksandro II atėjimas į sostą buvo liberalių reformų pradžia: atgaivino visuomenės siekimus atgauti tai, kas buvo prarasta po 1830-1831 m. sukilimo, o gal net iškovoti daug daugiau - nepriklausomybę arba bent autonomiją. 1855 m. carui Aleksandrui II pradėjus liberalias reformas, Rusijos imperijoje krašto šviesuomenė puoselėjo viltį atkurti iki 1830-1831 m. sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą. M. Balinskis, lyg ir prisimindamas savo jaunystės metus „nenaudėlių" draugijoje šiame Varšuvos laikraštyje pradėjo spausdinti Laiškus, kuriuose nagrinėjo aktualias Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas. To meto Lenkijos laikraščiuose ir žurnaluose buvo spausdinama nemažai straipsnių apie socialinę-ekonominę padėtį į rytus nuo Nemuno upės, apie kultūrinį gyvenimą. M. Balinskis supažindindavo skaitytojus su Lietuvos socialiniu ir kultūriniu gyvenimu, nemažai dėmesio skirdamas istorijai.
To meto Lenkijos laikraščiuose ir žurnaluose buvo spausdinama nemažai straipsnių apie socialinę-ekonominę padėtį ir kultūrinį gyvenimą į rytus nuo Nemuno.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 14
Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta Warszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai vertingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultūrinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. dešimtmetyje. Aleksandro II atėjimas į sostą buvo liberalių reformų pradžia: atgaivino visuomenės siekimus atgauti tai, kas buvo prarasta po 1830-1831 m. sukilimo, o gal net iškovoti daug daugiau - nepriklausomybę arba bent autonomiją. 1855 m. carui Aleksandrui II pradėjus liberalias reformas, Rusijos imperijoje krašto šviesuomenė puoselėjo viltį atkurti iki 1830-1831 m. sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą. M. Balinskis, lyg ir prisimindamas savo jaunystės metus „nenaudėlių" draugijoje šiame Varšuvos laikraštyje pradėjo spausdinti Laiškus, kuriuose nagrinėjo aktualias Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas. To meto Lenkijos laikraščiuose ir žurnaluose buvo spausdinama nemažai straipsnių apie socialinę-ekonominę padėtį į rytus nuo Nemuno upės, apie kultūrinį gyvenimą. M. Balinskis supažindindavo skaitytojus su Lietuvos socialiniu ir kultūriniu gyvenimu, nemažai dėmesio skirdamas istorijai.
XIX a. Lenkijos laikraščiai ir žurnalai spausdino straipsnius apie socialinę-ekonominę padėtį į rytus nuo Nemuno ir kultūrinį gyvenimą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 14
Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta Warszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai vertingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultūrinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. dešimtmetyje. Aleksandro II atėjimas į sostą buvo liberalių reformų pradžia: atgaivino visuomenės siekimus atgauti tai, kas buvo prarasta po 1830-1831 m. sukilimo, o gal net iškovoti daug daugiau - nepriklausomybę arba bent autonomiją. 1855 m. carui Aleksandrui II pradėjus liberalias reformas, Rusijos imperijoje krašto šviesuomenė puoselėjo viltį atkurti iki 1830-1831 m. sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą. M. Balinskis, lyg ir prisimindamas savo jaunystės metus „nenaudėlių" draugijoje šiame Varšuvos laikraštyje pradėjo spausdinti Laiškus, kuriuose nagrinėjo aktualias Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas. To meto Lenkijos laikraščiuose ir žurnaluose buvo spausdinama nemažai straipsnių apie socialinę-ekonominę padėtį į rytus nuo Nemuno upės, apie kultūrinį gyvenimą. M. Balinskis supažindindavo skaitytojus su Lietuvos socialiniu ir kultūriniu gyvenimu, nemažai dėmesio skirdamas istorijai.
„Laiškai nuo Kražantės upės kranto“ padeda suprasti XIX a. penktojo ir šeštojo dešimtmečių visuomeninį bei kultūrinį pagyvėjimą Lietuvoje ir Lenkijoje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 14
Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta Warszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai vertingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultūrinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. dešimtmetyje. Aleksandro II atėjimas į sostą buvo liberalių reformų pradžia: atgaivino visuomenės siekimus atgauti tai, kas buvo prarasta po 1830-1831 m. sukilimo, o gal net iškovoti daug daugiau - nepriklausomybę arba bent autonomiją. 1855 m. carui Aleksandrui II pradėjus liberalias reformas, Rusijos imperijoje krašto šviesuomenė puoselėjo viltį atkurti iki 1830-1831 m. sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą. M. Balinskis, lyg ir prisimindamas savo jaunystės metus „nenaudėlių" draugijoje šiame Varšuvos laikraštyje pradėjo spausdinti Laiškus, kuriuose nagrinėjo aktualias Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas. To meto Lenkijos laikraščiuose ir žurnaluose buvo spausdinama nemažai straipsnių apie socialinę-ekonominę padėtį į rytus nuo Nemuno upės, apie kultūrinį gyvenimą. M. Balinskis supažindindavo skaitytojus su Lietuvos socialiniu ir kultūriniu gyvenimu, nemažai dėmesio skirdamas istorijai.
Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai ver tingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultūrinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 14
Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta Warszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai vertingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultūrinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. dešimtmetyje. Aleksandro II atėjimas į sostą buvo liberalių reformų pradžia: atgaivino visuomenės siekimus atgauti tai, kas buvo prarasta po 1830-1831 m. sukilimo, o gal net iškovoti daug daugiau - nepriklausomybę arba bent autonomiją. 1855 m. carui Aleksandrui II pradėjus liberalias reformas, Rusijos imperijoje krašto šviesuomenė puoselėjo viltį atkurti iki 1830-1831 m. sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą. M. Balinskis, lyg ir prisimindamas savo jaunystės metus „nenaudėlių" draugijoje šiame Varšuvos laikraštyje pradėjo spausdinti Laiškus, kuriuose nagrinėjo aktualias Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas. To meto Lenkijos laikraščiuose ir žurnaluose buvo spausdinama nemažai straipsnių apie socialinę-ekonominę padėtį į rytus nuo Nemuno upės, apie kultūrinį gyvenimą. M. Balinskis supažindindavo skaitytojus su Lietuvos socialiniu ir kultūriniu gyvenimu, nemažai dėmesio skirdamas istorijai.