Traidenis

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

) Ordino valdas pavyslyje iki Kristburgo (III, 192). 1280 m. sūduviai drauge su lietuviais niokojo Ordino valdas Semboje (III, 204), o po metų Traidenis, norėdamas sulaikyti kryžiuočių veržimąsi į sūduvių žemes, pasiuntė žiemgalių vado Nameisio vadovaujamą Lietuvos kariuomenę į niokojamą žygį po Ordino užnugarį (Skomantas, Nameisis — pavaldūs Traideniui).

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Pats Traidenis, pietuose atrėmęs priešo atakas, 1272 m. prie Vakarų Bugo, pasiuntęs ten gardiniečius, užėmė Drohičiną (dab. Rytų Lenkijoje), strateginį punktą, svarbų santykiams su Lenkija, Pietvakarių Rusia ir jotvingių žemės gynybai.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tad vienas iš Mozūrų kunigaikščių, būtent, Płocko Boleslovas II, norėdamas dar labiau apsisaugoti nuo lietuvių puolimų, 1279 m. vedė Traidenio dukrą Gaudimantę (Gaudemundą), kuri per krikštą gavo Sofijos vardą.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kol Traidenis prausėsi, žudikai tykojo; kai išėjo iš pirties su tarnais ir kraujo nuleidėjų, tariami valstiečiai, stoję iš šalių po tris, žemai nusilenkė, kaip buvo įprasta ko prašant, nužudė ir pabėgo. Čia pat M. Strijkovskis daro analogiją su T. Livijaus aprašytu pasikėsinimu prieš Romos karalių Tarkvinijų, matyt, norėdamas pabrėžti panašumą tarp pagoniškosios Lietuvos ir Romos. A. Kojelavičiui šitai nerūpėjo. Jo tekste nauja kitkas: kad tariama brolžudystė vadinama piktadaryste, pabrėžiama, kad dėl jos valstybė likusi našlaitė. Šiais dviem žodžiais jis primena, kad valstybės valdžia — ne privatus kunigaikščių, o visos tautos reikalas.

Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija

Kartais manoma, kad prie Traidenio antrojoje XIII a. pusėje tokia sostine galėjo tapti Kernavė, nes joje Traidenis akivaizdžiai rezidavo.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Siekdamas padaryti tam galą, Lietuvos didysis kunigaikštis Narimantas apie 1268 metus įsiveržė su kariuomene į jotvingių Polesę ir privertė gyventojus priimti jo paskirtą valdovą. Juo tapo tikras Narimanto brolis Traidenis, kuris buvo Jotvingijos ir Dainavos kunigaikštis su priklausomybės nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir tam tikros duoklės mokėjimo pareiga. Sis kunigaikštis pastatė Raigardo pilį, vedė Mazovijos kunigaikštytę, kuri pagimdė jam garsų lietuvių istorijoje Romuntą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Po mirties Traidenio, kuris pirmasis iš Lietuvos XIII amž. valdovų mirė savo mirtimi, neberandama pėdsakų apie sukrėtimus, ar maištus, kurie buvo lydėję Mindaugo nužudymą.