Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
valdovas, XIII a.
25 teiginiai30 įrašų32 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 25 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–25 iš 25 teiginių
Traidenis laikomas žymiausiu XIII a. Lietuvos valdovu po Mindaugo ir stipriu baltų žemių jungėju.
PDF 207
Bet ir iš to, kas apie Traidenį yra žinoma, galima apčiuopti, jog, šalia Mindaugo, jis yra buvęs XIII amž. _žymiausias_ Lietuvos valdovas. Jis ne tik kad vėl įtvirtino Lietuvos valdžią artimose rusų žemėse, bet buvo stiprus baltų žemių jungėjas.
Traidenis buvo vedęs Mozurijos ir Kujavijos kunigaikščio Konrado I dukterį Liudmilą.
PDF 208
Traidenis buvo vedęs Mozurijos ir Kujavijos kunigaikščio Konrado I dukterį Liudmilą^230.
1279 m. Traidenio dukra Gaudimantė ištekėjo už Płocko Boleslovo II ir per krikštą gavo Sofijos vardą.
PDF 208
Tad vienas iš Mozūrų kunigaikščių, būtent, Płocko Boleslovas II, norėdamas dar labiau apsisaugoti nuo lietuvių puolimų, 1279 m. vedė Traidenio dukrą Gaudimantę (Gaudemundą), kuri per krikštą gavo Sofijos vardą.
Traidenis buvo pirmasis XIII a. Lietuvos valdovas, miręs savo mirtimi.
PDF 220
Po mirties Traidenio, kuris pirmasis iš Lietuvos XIII amž. valdovų mirė savo mirtimi, neberandama pėdsakų apie sukrėtimus, ar maištus, kurie buvo lydėję Mindaugo nužudymą.
Viename dokumente pasakojama, kad kunigaikštis Traidenis įsiveržė į Dobrynės žemę.
PDF 86
3 yra paminėję. Viename dokumente, apie kurį vėliau smulkiau kalbėsime, pasakojama apie kunigaikščių Ziemovito ir Traidenio įsiveržimą į Dobrynės žemę. Qui prophanus dux David paulo ante indictas treugas predictas Ingrediens cum valido exercitu Litwanorum terram Dobrinens.
Traidenis 1269-1282 m., remdamas žiemgalius, telkė jėgas kovai Prūsijoje.
PDF 12
Vis dėlto Lietuva ir toliau liko pagrindinė, vadovaujanti jėga kovoje prieš Ordiną. Traidenis (1269—1282 m.), remdamas žiemgalius, telkė jėgas ir kovai Prūsijoje.
Kunigaikštis Traidenis buvo kunigaikščio Dovydo Dovydavičiaus sūnus.
PDF 61
I1L Kunigaikštis Traidenis, kunigaikščio Dovydo Dovydavičiaus sūnus. IV. Kunigaikštis Vytenis, kunigaikščio Traidenio Dovydavičiausb sūnus.
Pirmasis iškilo Kernavės kunigaikštis Traidenis.
PDF 75
Pirmasis iškilo Kernavės kunigaikštis Traidenis.
Kunigaikščiai Ziemovitas ir Traidenis įsiveržė į Dobrynės žemę.
PDF 86
3 yra paminėję. Viename dokumente, apie kurį vėliau smulkiau kalbėsime, pasakojama apie kunigaikščių Ziemovito ir Traidenio įsiveržimą į Dobrynės žemę. Qui prophanus dux David paulo ante indictas treugas predictas Ingrediens cum valido exercitu Litwanorum terram Dobrinens.
1272 m. Traidenis pasiuntė gardiniečius prie Vakarų Bugo ir užėmė Drohičiną dabartinėje Rytų Lenkijoje.
PDF 32
Pats Traidenis, pietuose atrėmęs priešo atakas, 1272 m. prie Vakarų Bugo, pasiuntęs ten gardiniečius, užėmė Drohičiną (dab. Rytų Lenkijoje), strateginį punktą, svarbų santykiams su Lenkija, Pietvakarių Rusia ir jotvingių žemės gynybai.
1281 m. Traidenis pasiuntė Nameisio vadovaujamą Lietuvos kariuomenę niokoti Ordino užnugario, siekdamas sulaikyti kryžiuočius nuo Sūduvos.
PDF 12
) Ordino valdas pavyslyje iki Kristburgo (III, 192). 1280 m. sūduviai drauge su lietuviais niokojo Ordino valdas Semboje (III, 204), o po metų Traidenis, norėdamas sulaikyti kryžiuočių veržimąsi į sūduvių žemes, pasiuntė žiemgalių vado Nameisio vadovaujamą Lietuvos kariuomenę į niokojamą žygį po Ordino užnugarį (Skomantas, Nameisis — pavaldūs Traideniui).
Žymus Lietuvos valdovas ir karo vadas Traidenis atkakliai gynė Lietuvą bei kitus baltus plačiuose frontuose.
PDF 207
Bet ir iš to, kas apie Traidenį yra žinoma, galima apčiuopti, jog, šalia Mindaugo, jis yra buvęs XIII amž. _žymiausias_ Lietuvos valdovas. Jis ne tik kad vėl įtvirtino Lietuvos valdžią artimose rusų žemėse, bet buvo stiprus baltų žemių jungėjas.
Kojelavičiaus pasakojime Traidenis dar Romuntui gyvam esant vadovavo kariuomenei kaip vyriausiasis vadas.
PDF 132
Kaip teigiama įvairių rašytojų, Romuntas paliko penketą sūnų, tačiau artesnis tiesai vos kelių šaltinių minimas pasakojimas, jog jis mirė bevaikis. Mat tie, kurie vadinami jo sūnumis, buvo jau tokio amžiaus, kad jauniausias iš jų, Traidenis, Romuntui dar gyvam esant, vadovavo kariuomenei kaip vyriausiasis vadas. Vargu ar galima patikėti, kad per tokį trumpą laiką po Šventaragio mirties (tai yra vos per dešimtmetį) jo proanūkiai būtų suaugę ne tik brandžiais jaunikaičiais, bet ir vyrais, galinčiais valstybę valdyti.
Traidenis, Giliginui dar esant gyvam, su trisdešimties tūkstančių kariuomene iš Lietuvos ir Prūsijos nusiaubė Mazoviją ir Kulmo žemę.
PDF 132
Po atkaklios apsiausties užėmęs Birgelavą, išžudė kryžiuočių įgulą ir iš pamatų sugriovė pilį. Traideniui su didžiuliu grobiu pasitraukus iš priešų krašto, beveik jo pėdomis įsiveržė čia naujas priešas ir vėl nusiaubė viską ugnimi ir kalaviju. \ tas pačias žemes įsibrovė Skomantas su žemaičių ir sūduvių kariais: jis sudegino apiplėštus Liubavos ir Kulmo miestus ir nusiaubė visą Kujaviją.
Narbutas Traidenį vadina Narimanto broliu, Jotvingijos ir Dainavos kunigaikščiu, turėjusiu priklausyti Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.
PDF 133
Siekdamas padaryti tam galą, Lietuvos didysis kunigaikštis Narimantas apie 1268 metus įsiveržė su kariuomene į jotvingių Polesę ir privertė gyventojus priimti jo paskirtą valdovą. Juo tapo tikras Narimanto brolis Traidenis, kuris buvo Jotvingijos ir Dainavos kunigaikštis su priklausomybės nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir tam tikros duoklės mokėjimo pareiga. Sis kunigaikštis pastatė Raigardo pilį, vedė Mazovijos kunigaikštytę, kuri pagimdė jam garsų lietuvių istorijoje Romuntą.
Narbutas Traidenį vaizduoja kaip valdovą, rengusį plėšikiškus žygius į Lenkiją, Rusią ir Mazoviją bei tironiškai elgusįsi su valdiniais.
PDF 133
Sis kunigaikštis pastatė Raigardo pilį, vedė Mazovijos kunigaikštytę, kuri pagimdė jam garsų lietuvių istorijoje Romuntą. Be to, jis nuolat rengė plėšikiškus žygius į Lenkiją, Rusią ir Mazoviją, buvo griežtas ir žiaurus valdovas, tironiškai elgėsi su valdiniais ir užkariautais žmonėmis1. Jo viešpatavimas jotvingiams baigėsi mirtimi 1281 metais.
Narbutas Traidenio užpuolimus sieja su lenkų įniršiu, po kurio 1282 metais prie Narevo Lešeko Juodojo vadovaujami lenkai užklupo jotvingius.
PDF 134
Rusinai, kuriuos Oramas atsivedė, buvo apdovanoti1. Be to, Traidenis vakarinėje Jotvingijoje paliko visos tautos pražūties užuomazgą, nes savo užpuolimais galutinai įerzino lenkus, kurie, Lešeko Juodojo vadovaujami, 1282 metais prie Narevo įvykdė tai, ką jotvingiams skyrė nelaiminga lemtis: jie visi buvo užklupti prie garsėjusios daugeliu kraujo praliejimų Ostrolenkos. Tačiau jotvingiai paniekino nelaisvę ir leidosi visi iškapojami.
Ar ga lima būtų sutikti, tarkime, kad Traidenis, turėjęs lietuvišką vardą, buvo rusino Vido Dovydavičiaus sūnus, arba, kad Vytenis, lietuvis pagonis, - jo vaikaitis?
PDF 61-62
45 ## Puslapis 62 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Karamzinas0, laikydamas tai labai abejotinu dalyku, o Mindaugo kilmės įrodymus - visiškais paistalais, nebent būtų priimtinos už tiesą didžiausios chronologinės klaidos ir sutikta su prielaida, kad Rusios kunigaikščių sūnūs, krikščionys, galėjo turėti lietuviškus vardus ir būti pagonys. Ar galima būtų sutikti, tarkime, kad Traidenis, turėjęs lietuvišką vardą, buvo rusino Vido Dovydavičiaus sūnus, arba, kad Vytenis, lietuvis pagonis, - jo vaikaitis? Nors Voskresensko Metraštis, regis, rašytas Žygimanto I [Senojo] laikais, kaip rodo 52 puslapio paskutinė eilutė, jei tik jos nėra perrašinėtojas pridėjęs, taigi metraštininkas galėjo žinoti šį tą tikra apie Gedimino kilmę, mat rašė vos vienam amžiui tepraėjus po Jogailos.
Kojelavičiaus pasakojime tariami valstiečiai nužudė Traidenį, kai jis su tarnais ir kraujo nuleidėju išėjo iš pirties.
PDF 26
Kol Traidenis prausėsi, žudikai tykojo; kai išėjo iš pirties su tarnais ir kraujo nuleidėjų, tariami valstiečiai, stoję iš šalių po tris, žemai nusilenkė, kaip buvo įprasta ko prašant, nužudė ir pabėgo. Čia pat M. Strijkovskis daro analogiją su T. Livijaus aprašytu pasikėsinimu prieš Romos karalių Tarkvinijų, matyt, norėdamas pabrėžti panašumą tarp pagoniškosios Lietuvos ir Romos. A. Kojelavičiui šitai nerūpėjo. Jo tekste nauja kitkas: kad tariama brolžudystė vadinama piktadaryste, pabrėžiama, kad dėl jos valstybė likusi našlaitė. Šiais dviem žodžiais jis primena, kad valstybės valdžia — ne privatus kunigaikščių, o visos tautos reikalas.
Kojelavičius Skomantą vaizduoja kaip naują priešą, kuris po Traidenio žygio įsiveržė į tas pačias žemes su žemaičiais ir sūduviais.
PDF 132
Po atkaklios apsiausties užėmęs Birgelavą, išžudė kryžiuočių įgulą ir iš pamatų sugriovė pilį. Traideniui su didžiuliu grobiu pasitraukus iš priešų krašto, beveik jo pėdomis įsiveržė čia naujas priešas ir vėl nusiaubė viską ugnimi ir kalaviju. \ tas pačias žemes įsibrovė Skomantas su žemaičių ir sūduvių kariais: jis sudegino apiplėštus Liubavos ir Kulmo miestus ir nusiaubė visą Kujaviją.
1272 m. Traidenis, pasiuntęs gardiniečius, užėmė prie Vakarų Bugo buvusį Drohičiną.
PDF 207
Bet ir iš to, kas apie Traidenį yra žinoma, galima apčiuopti, jog, šalia Mindaugo, jis yra buvęs XIII amž. _žymiausias_ Lietuvos valdovas. Jis ne tik kad vėl įtvirtino Lietuvos valdžią artimose rusų žemėse, bet buvo stiprus baltų žemių jungėjas.
Alfredas Bumblauskas nurodo, kad Traidenio valdymo metu antrojoje XIII a. pusėje Kernavė galėjo tapti sostine, nes valdovas joje rezidavo.
PDF 40
Kartais manoma, kad prie Traidenio antrojoje XIII a. pusėje tokia sostine galėjo tapti Kernavė, nes joje Traidenis akivaizdžiai rezidavo.
Po Traidenio į Lietuvos sostą, Alfredo Bumblausko teigimu, atėjo kitos, veikiausiai artimos giminės žmonės.
PDF 92
Po Traidenio į Lietuvos sostą atėjo kitos, veikiausiai artimos giminės žmonės.
Traidenis pasiuntė Nameisio vadovaujamą Lietuvos kariuomenę į žygį prieš Ordino užnugarį.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Traidenis rėmė žiemgalius ir telkė jėgas kovai Prūsijoje.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.