Tautvilas

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo pat metu Lietuvos valdžia plito ir Baltojoj Rusijoj. Polocke įsigyveno Mindaugo sūnėnas Tautvilas, Drutske antras sūnėnas Edividas, o Vitebske jų dėdė, motinos brolis, Vikintas. Bet tos sritys vėliau vėl perėjo rusų kunigaikščių valdžion, ir Polockas galutinai Lietuvai buvo prijungtas tik Vytenio (1307), o Vitebskas Gedimino laikais, kai po vietinio kunigaikščio mirties kunigaikštiją paveldėjo jo žentas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Juodąją Rusiją. Tuo pat metu Lietuvos valdžia plito ir Baltojoj Rusijoj. Polocke įsigyveno Mindaugo sūnėnas Tautvilas, Drutske antras sūnėnas Edividas, o Vitebske jų dėdė, motinos brolis, Vikintas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Juodąją Rusiją. Tuo pat metu Lietuvos valdžia plito ir Baltojoj Rusijoj. Polocke įsigyveno Mindaugo sūnėnas Tautvilas, Drutske antras sūnėnas Edividas, o Vitebske jų dėdė, motinos brolis, Vikintas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo pat metu Lietuvos valdžia plito ir Baltojoj Rusijoj. Polocke įsigyveno Mindaugo sūnėnas Tautvilas, Drutske antras sūnėnas Edividas, o Vitebske jų dėdė, motinos brolis, Vikintas. Bet tos sritys vėliau vėl perėjo rusų kunigaikščių valdžion, ir Polockas galutinai Lietuvai buvo prijungtas tik Vytenio (1307), o Vitebskas Gedimino laikais, kai po vietinio kunigaikščio mirties kunigaikštiją paveldėjo jo žentas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

- • — 126 ## Puslapis 143 Il KNYGA po įtemptos, tačiau perniek nuėjusios, pilies apsupties, kryžiuočiai galop atsitraukė ir, palikę Vilnių, kraštą ugnimi ir kalaviju nusiaubę, grįžo į Prūsiją ir Livoniją. Puolėjų nuostoliai buvo irgi ne mažesni; be daugybės nukautų karių, prie Vilniaus šūvio pakirstas žuvo Lietuvos kunigaikštis, Kęstučio sūnus, Vytauto tikras brolis Tautvilas ir Hohenšteino grafas Algardas34. Šitaip Kryžiuočių ordino kruvina politika 34 Strijkovskis prie nukautų tos apsupties metu priskiria Narimantą, įdėdamas šį D 1 u g o š o prasimanytą pasakojimą: „Narimantas, Pinsko kunigaikštis, Jogailos tikras brolis, tuo metu, kai narsiai abi pilis su Lietuva ir Rusia gindamas ėjo į pagalbą nuo vienų prie kitų, buvo kažkokio vokiečio riterio, ne prasčioko, iš Vytauto pusės, iškviestas stoti vienas prieš vieną, o kai abu iš mūšio lauko atjoję į pievą narsiai sukryžiavo ietis, ir pats Narimantas, nuo žirgo nublokštas, buvo sučiuptas ir atvestas pas Vytautą, pastarasis aną be gailesčio įsakė už kojų ant vinkšnos šakos pakarti lankoje, tarp vokiečių patrankų ir šaudyklių, o patį mirtinai iš lanko paleista strėle pervėrė, pamindamas deramas pusbroliui, riteriui kunigaikščiui, priedermes/7 Knyga XIII, p.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

- • — 126 ## Puslapis 143 Il KNYGA po įtemptos, tačiau perniek nuėjusios, pilies apsupties, kryžiuočiai galop atsitraukė ir, palikę Vilnių, kraštą ugnimi ir kalaviju nusiaubę, grįžo į Prūsiją ir Livoniją. Puolėjų nuostoliai buvo irgi ne mažesni; be daugybės nukautų karių, prie Vilniaus šūvio pakirstas žuvo Lietuvos kunigaikštis, Kęstučio sūnus, Vytauto tikras brolis Tautvilas ir Hohenšteino grafas Algardas34. Šitaip Kryžiuočių ordino kruvina politika 34 Strijkovskis prie nukautų tos apsupties metu priskiria Narimantą, įdėdamas šį D 1 u g o š o prasimanytą pasakojimą: „Narimantas, Pinsko kunigaikštis, Jogailos tikras brolis, tuo metu, kai narsiai abi pilis su Lietuva ir Rusia gindamas ėjo į pagalbą nuo vienų prie kitų, buvo kažkokio vokiečio riterio, ne prasčioko, iš Vytauto pusės, iškviestas stoti vienas prieš vieną, o kai abu iš mūšio lauko atjoję į pievą narsiai sukryžiavo ietis, ir pats Narimantas, nuo žirgo nublokštas, buvo sučiuptas ir atvestas pas Vytautą, pastarasis aną be gailesčio įsakė už kojų ant vinkšnos šakos pakarti lankoje, tarp vokiečių patrankų ir šaudyklių, o patį mirtinai iš lanko paleista strėle pervėrė, pamindamas deramas pusbroliui, riteriui kunigaikščiui, priedermes/7 Knyga XIII, p.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Dalis jo šalininkų buvo sumesti į kalėjimą. Iš Vytauto brolio Tautvilos buvo atimtas Naugardukas, o iš kunigaikščio Jono Algimantaičio — jo Alšėnai. Šis nuo 1382 m.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Stiprindamas centrinę valdžią Mindaugas 1249 m. iš žemaičių kunigaikščio Vykinto ir savo sūnėnų Tautvilo bei Gedvydo atėmė jų valdas. Šie, remiami Haličo-Voluinės ir Livonijos, pradėjo karą prieš Mindaugą.

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Danielius išsiuntė Tautvilą ", ir jam į pagalbą— rusus bei poloviečius, ir jie ilgai kariavo vieni su kitais. Iš ten Tautvilą su Danieliui skirtais belaisviais nuvyko į Rygą. Rygiečiai jį priėmė su didžiausia iškilme, ir jis buvo pakrikštytas.