Lietuvos istorijos žinių lobynas
Sąvoka
5 teiginiai8 įrašai21 ryšys
Vikipedijos įžanga
Seniūnas – dažniausiai rinktas bendruomenės atstovas, pareigūnas, turintis specialius įstatymo ar bendruomenės suteiktus įgaliojimus. Pareigybė, likusi nuo bendruomeninės santvarkos laikų, kai vyriausi amžiumi genties nariai sudarydavo senių tarybą, o ši išsirinkdavo savo vadovą – seniūną.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Seniūnas – Lietuvos valdovo skirtas lenkiškas urėdas, dar vadintas starosta. Šis pareigūnas Lietuvoje atsirado 1386 m., kai Jogaila į Vilnių atsiuntė pirmąjį vadinamąjį Vilniaus seniūną. Seniūnas buvo ne vien administracijos atstovas: jis turėjo teismo valdžią ir naudojosi vietininko teisėmis bei įprastomis jo pajamomis. 1411 m. Vytautas paskyrė seniūną iš Vokiečių ordino atgautai Žemaitijai, taip įtvirtindamas šios pareigybės vaidmenį valstybės valdyme. Vėliau pilies teismai priklausė seniūnams, kurių kiekviename paviete buvo palikta po vieną, o kitų valdovo dvarų administratorių teisė teisti bajorus buvo panaikinta.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| ReikšmėŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| VartosenaŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Seniūnas turėjo teismo valdžią ir vietininko teises.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
1411 m. jis pats paskyrė seniūną iš Ordino atgautai Žemaitijai^1 ). Tai buvo bendro valstybės valdymo organas su teismo valdžia ne tik d. kunigaikščio domenuose, bet ir visos apylinkės bajorų ir Bažnyčios dvaruose. Jis naudojosi visomis vietininko teisėmis ir paprastomis jo pajamomis.
Pilies teismai priklausė seniūnams, kurių buvo palikta nebe tiek daug, kaip kad anksčiau, o tik po vieną kiekvienam paviete.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Pagaliau baudžiamosios (kriminalinės) bylos buvo pavestos spręsti trečiam, vadinamajam pilies teismui. Pilies teismai priklausė seniūnams, kurių buvo palikta nebe tiek daug, kaip kad anksčiau, o tik po vieną kiekvienam paviete. Tuo būdu visi kiti vietininkai, didžiojo kunigaikščio dvarų valdytojai, nebeteko teisės teisti bajorus; vėliau jie paprastai buvo vadinami laikytojais (tenutarii).
1411 m. Vytautas pats paskyrė seniūną iš Ordino atgautai Žemaitijai.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Bet Vytauto visiškai nebūta priešingo pačiam tam lenkiškos institucijos principui bei vardui. 1411 m. jis pats paskyrė seniūną iš Ordino atgautai Žemaitijai^1 ).
Jį administravo įvairiai vadinami valdovo skirti pareigūnai - vietininkai, seniūnai.
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Tenka aptarti šio administracinio vieneto pavadinimą. Jį administravo įvairiai vadinami valdovo skirti pareigūnai - vietininkai, seniūnai. Jų galias ir santykį su Kauno miestu aptarsime toliau, dabar galima pasakyti, kad atsižvelgiant į pareigūnų įvardijimus administracinį vienetą galima būtų vadinti vietininkyste ar seniūnija.
Seniūnas šiame tekste yra lenkiškas urėdas Lietuvoje.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Pirmas lenkų urėdas atsiradęs Lietuvoje vadinosi seniūnu (lenk. starosta). Tai buvo 1386 met. Jogailos Vilniun atsiųstas jau minėtas vad. „Vilniaus seniūnas“.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 3 | 3 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 2 |
| Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) | — | 1 | 1 |
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 0 | 2 |