Pilies teismai priklausė seniūnams, kurių buvo palikta nebe tiek daug, kaip kad anksčiau, o tik po vieną kiekvienam paviete. Čia nuo Vytauto laikų buvo krašto viršininkas, vadinamas seniūnu.
Pagaliau baudžiamosios (kriminalinės) bylos buvo pavestos spręsti trečiam, vadinamajam pilies teismui. Pilies teismai priklausė seniūnams, kurių buvo palikta nebe tiek daug, kaip kad anksčiau, o tik po vieną kiekvienam paviete. Tuo būdu visi kiti vietininkai, didžiojo kunigaikščio dvarų val- dytojai, nebeteko teisės teisti bajorus; vėliau jie paprastai buvo vadinami laikytojais (tenutarii).
Pagaliau baudžiamosios (kriminalinės) bylos buvo pavestos spręsti trečiam, vadinamajam pilies teismui. Pilies teismai priklausė seniūnams, kurių buvo palikta nebe tiek daug, kaip kad anksčiau, o tik po vieną kiekvienam paviete. Tuo būdu visi kiti vietininkai, didžiojo kunigaikščio dvarų val- dytojai, nebeteko teisės teisti bajorus; vėliau jie paprastai buvo vadinami laikytojais (tenutarii).
4 Vilniaus ir Trakų vaivadų pareigybės Algirdo valdymo lai\nkotarpiu (m. 1377) dar nebuvo; (vestos 1413 m. Ligi tol panašias \nj vaivadų funkcijas vykdė seniūnai. Tarp Vilniaus seniūnų pirmas \niš Goštautų buvo Andrius Goštautas (1387 m.). Pirmas Vilniaus \nvaivada buvo Vaitiekus M anvydas (1413—1424), o pirmas Goš\ntautas Vilniaus vaivados poste — Jonas Goštautas (1443—1458).
Jį administravo įvairiai vadinami valdovo skirti pareigūnai - vietininkai, seniūnai.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Tenka aptarti šio administracinio vieneto pavadinimą. Jį administravo įvairiai va- dinami valdovo skirti pareigūnai - vietininkai, seniūnai. Jų galias ir santykį su Kauno miestu aptarsime toliau, dabar galima pasakyti, kad atsižvelgiant į pareigūnų įvardi jimus administracinį vienetą galima būtų vadinti vietininkyste ar seniūnija.
Pirmas lenkų urėdas atsiradęs Lietuvoje vadinosi seniūnu (lenk. starosta). Tai buvo 1386 met. Jogailos Vilniun atsiųstas jau minėtas vad. „Vilniaus seniūnas“.
1411 m. jis pats paskyrė seniūną iš Ordino atgautai Žemaitijai^1 ). Tai buvo bendro valstybės valdymo organas su teismo valdžia ne tik d. kunigaikščio domenuose, bet ir visos apylinkės bajorų ir Baž nyčios dvaruose. Jis naudojosi visomis vietininko teisėmis ir paprastomis jo pajamomis.
Bet Vytauto visiškai nebūta priešingo pa\nčiam tam lenkiškos institucijos principui bei vardui. 1411 m. jis\npats paskyrė seniūną iš Ordino atgautai Žemaitijai^1 ).
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)