Grupė

Gotai

20 teiginių29 įrašai51 ryšys

Vikipedijos įžanga

Gotai (Plinijaus Vyresniojo vadinami Gutones (Guiones), o Tacito Gotones) – viena didžiausių ir stipriausių rytų germanų genčių, kalbėjusių gotų kalba (kuriai gotų vyskupas Vulfila IV a. sukūrė gotų rašmenis). Nuo II iki VIII a. gotai vaidino svarbų vaidmenį Europos istorijoje. Pirmaisiais mūsų eros amžiais jie pradėjo savo kelionę iš Skandinavijos pusiasalio ir per rytų Europos teritoriją keliaujant palaipsniui apsigyveno šiauriniame Juodosios jūros regione ir netoli Dunojaus upės, pasiekdami Romos imperijos forpostus.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Gotai – Teodoro Narbuto veikale minima senovės tauta, siejama su lietuvių genčių istorija ir religiniais vaizdiniais. Narbutas teigė, kad lietuvių gentys palaikė artimus ryšius su gotais ir perėmė iš jų nemažai religinių mitų bei apeigų, kurių pėdsakų, jo vertinimu, išliko lietuvių mitologijoje. Jis taip pat rašė, kad kai kurios lietuvių gentys, gotams valdant Filimerui arba šiek tiek vėliau, pasitraukė į rytus ir gyveno prie Rosės upės Kijevo gubernijoje, o jų buvimas esą atsispindėjo šios upės pavadinime. Gotus Narbutas minėjo ir tarp senovės tautų, kurios nebuvo išvengusios žalčių garbinimo prietarų, greta indų, egiptiečių, graikų bei romėnų.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Alarikas (svebų karaliukas)AmalasAurelianas KlaudijusFrederikasGermanarikasHunimundasPalemonasVytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Gotų ir herulų puolimas prieš Romosimperiją ir mūšis prie Naisos apie269 mOdoakro ir Teodoriko kampanija prieSonzo, Veronos ir Ados 489 mGetaiHerulaiHiriaiJotvingiaiKartaginiečiaiKrikščionysLietuviaiSkiriaiVandalaiAlnos upėAzovasBaltijaBaltijos jūraDaugavaDneprasLietuvaRavenaSarmatijaSkandinavijaVyslaGotai

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
SudėtisŠaltinių nesutarimas
  • Gotai apibūdinami kaip tauta, gyvenusi kairiajame Vyslos žemupio krante; jų gretose buvo ir herulų.
  • Gotai siejami su gitonų arba variagų vardais.
  • Tacito perteikiamame aprašyme; Narbutas nenurodo konkretaus laiko, o herulus mini gotų žygių kontekste.
  • Narbutas rašo apie skandinavus, vadinamus gotais; laikotarpis – paskutinis amžius prieš Kristaus gimimą ir Kristaus eros pradžia.
StruktūraŠaltinių nesutarimas
  • 161 metais gotai minimi kaip grupė, turėjusi karalių Filimerą.
  • Gotai apibūdinami kaip Danijos karalių valdoma tauta.
  • Pasak Naruševičiaus tyrimų, kuriuos perteikia Narbutas; 161 m. po Kr.
  • Narbutas nurodo laikotarpį nuo paskutinio amžiaus prieš Kristaus gimimą iki Kristaus eros pradžios.
Tikslai
  • Apie 269 metus gotai puolė imperiją, norėdami užkariauti visą valstybę.
  • Narbutas taip aprašo gotų tikslą; apie 269 m. po Kr.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Vyslos žemupio gotai paskutiniajame amžiuje prieš Kristų ir pirmajame amžiuje po Kr. pasistūmėjo į rytus ir įsikūrė Rytprūsių plote iki Alnos upės.
  • Narbutas Skandinavijos gotus apibūdina kaip jūrų keliautojus, kurie kartais prekiavo, bet dažniausiai plėšikavo Baltijos jūros pakrantėse.
  • Gotai, atvykę iš Skandinavijos, po pergalių prieš ulmerugius nusiaubė jų kraštą tarp Oderio ir Viparos, o vėliau nukreipė ginklus prieš vandalus prie Vyslos vidurupio.
  • Gotai su karaliumi Filimeru iš Germanijos į Sarmatiją kėlėsi per Vyslos žemupį.
  • Gotai, pasak Narbuto, plėtė savo valdymą krašte, vadintame Gotija.
  • Gotai prekiavo gintaru ir buvo užėmę visas Baltijos pakrantes.
  • Gotams priskiriamas žemės dirbimas, gyvulių auginimas ir laivavimas.
  • Gotai minimi tarp tautų, kurios senovėje garbino žalčius.
  • Zenono Ivinskio istoriniame aprašyme; nurodoma, kad Lietuvos teritorijos jie nepalietė.
  • Narbuto autoriaus apibūdinimas; nuo neatmenamų laikų, pagal jo pateiktą pasakojimą.
  • Narbuto aprašymas; II amžiaus pradžia po Kr.
  • Pasak Naruševičiaus tyrimų, kuriuos perteikia Narbutas; 161 m. po Kr.
  • Narbuto aiškinimas apie vietovardžio Gotija kilmę; kraštas pirmiausia siejamas su Žemaitija, vėliau – su teritorijomis prie Nemuno, Vyslos ir Oderio.
  • Narbutas aprašo laikotarpį nuo paskutinio amžiaus prieš Kristaus gimimą iki Kristaus eros pradžios.
  • Narbutas šias veiklas mini aprašydamas jų gyvenimo būdą ir santykių su skandinavais užsimezgimą; laikas tekste nenurodytas tiksliai.
  • Narbuto autoriaus vertinimas apie senovėje paplitusį prietarą; konkretus laikotarpis nenurodytas.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Vyslos žemupio gotai I a. pr. Kr. pabaigoje ir I a. po Kr. pasistūmėjo į rytus, į Rytprūsių plotą iki Alnos upės.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Užsimezgė vakarinių baltų (prūsų) santykiai ir su germanais, nes paskutiniajame amžiuje pr. Kr. ir pirmajame po Kr. Vyslos žemupio gotai buvo pasistumėję toliau į rytus, įsikurdami Rytprūsių plote iki Alnos upės. Lietuvos teritorijos jie nepalietė ir didesnės įtakos baltams neturėjo. Pavyslyje ir prie Aismarių santykiaudami su prūsais, gotai jiems tame laikotarpyje yra davę devynius skolinius.
t-002vidutinis

Narbutas teigė, kad dėl artimų ryšių su gotais lietuvių gentys perėmė daug religinių mitų ir apeigų, palikusių pėdsakų lietuvių mitologijoje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Tas tikėjimas V amžiaus pabaigoje arba VI amžiaus pradžioje kažkokiu būdu susigiminiavo su senovės romėnų tikyba, tikriausiai ne itin svetima lietuvių protėviams dėl jų kraujo giminystės ir santykių rytuose su graikais2. Kadangi lietuvių gentys nuolatos palaikė artimus ryšius su gotais, tad ir iš jų perėmė daug religinių mitų ir apeigų, kurių pėdsakai mūsų mitologijoje yra pakankamai ryškūs - tiek, kad senesnieji istorikai visą tą mitologiją kildina iš skandinavų. Kadangi ir šioje yra nemažai pasisavinta iš graikų, todėl mūsų ir skandinavų mitologijos panašybė pasirodo esanti dar ryškesnė.
t-003vidutinis

Narbutas gotus minėjo tarp tautų, kurios senovėje, jo vertinimu, nebuvo laisvos nuo žalčių garbinimo prietarų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir daugelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietuvių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
t-004vidutinis

Narbutas Rosės upės vardą Kijevo gubernijoje siejo su lietuvių gentimis, kurios esą išėjo į rytus su gotais Filimero valdymo metu ar kiek vėliau.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Galbūt neįsižeis slavų senovės tyrėjai, jei manysime, kad Naugardo gubernijoje Rusa, arba Russ, upei vardą davė lietuvių tautos kolonija, kažkaip variagų atgabenta, kadangi ir pačiame Naugarde buvo prūsų kolonistų ir jie gyveno vienoje iš seniausių gatvių, vadintoje Prūsų gatve. Pagaliau dabar Kijevo gubernijoje ukrainiečių Rosės (Ross) upė, įtekanti į Dneprą dešiniajame krante, už savo pašventintą vardą yra skolinga lietuvių genties tautoms, kadaise ten gyvenusioms, kurios išėjo į rytus su gotais karaliaujant Filimerui arba šiek tiek vėliau. Be šito, lietuvių kraštuose turime ne vieną šventą upe, arba tiesiog taip pavadintą, arba apie ją žinome iš istorijos ar liaudies padavimų.
t-005vidutinis

Narbutas Skandinavijos gotus apibūdina kaip senus jūrų keliautojus, kurie Baltijos pakrantėse prekiavo ir dažniau plėšikavo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Jų karingumas buvo taip susipynęs su žiaurumu, kad jų vardas tapo pasaulio siaubu ir dangaus rykšte. Skandinavijos gotai nuo neatmenamų laikų buvo jūrų keliautojai, kartais prekiaudavo, bet dažniausiai plėšikaudavo; jų pirmoji veiklos vieta buvo Baltijos jūros pakrantės. Tacitas, vardydamas savo veikalo apie germanų papročius medžiagą, kurią paėmė iš senovės rašytojų memuarų, kalba apie gotus kaip tautą, nuo senų laikų gyvenančią kairiojoje Vyslos žemupio pakrantėje.
t-006vidutinis

Narbutas rašo, kad II amžiaus pradžioje gotai, nusiaubę ulmerugių kraštą tarp Oderio ir Viparos, atsigręžė prieš vandalus prie Vyslos vidurupio.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Atvykusių iš Skandinavijos gotų galia tolydžio vis didėjo, iš gimtosios žemės kėlėsi vis nauji gyventojai, stiprėjo karingumo dvasia. Po pergalių prieš kaimynus (jas aprašė gotų rašytojas Jordanas), ypač prieš ulmerugius, gentį, kuri priklausė germanų tautos rugių kartai ir buvo gimininga patiems gotams, gotai, nusiaubę jų kraštą, plytėjusį Oderio ir Viparos tarpupyje ir visiškai skirtingą nuo Ulmigerijos, apie kurią kalbėsime vėliau, atgręžė savo ginklus prieš vandalus, arba svebogermanus, gyvenusius prie Vyslos vidurupio. Visa tai įvyko pačioje II krikščioniškosios eros amžiaus pradžioje.
t-007vidutinis

Pasak Narbuto perteikiamų Naruševičiaus tyrimų, 161 metais gotai su karaliumi Filimeru per Vyslos žemupį kėlėsi iš Germanijos į Sarmatiją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

161 krikščioniškosios eros metais, pasak Naruševičiaus tyrimų1, gotai su savo karaliumi Filimeru, pereidami iš Germanijos į Sarmatiją, tiltu kėlėsi per Vyslos žemupį, nes ši upė tuomet ribojo senovės geografų taip pavadintus kraštus. Bet atsitiko taip, kad tiltas, kai pusė gotų perėjo, įlūžo ir buvo nuneštas srovės. Yra senovės istorikų prielaidų, jog Filimeras, baimindamasis didelio žmonių susigrūdimo, nes visi žmonės norėjo iškeliauti, tyčia pagreitino šį įvykį. Taip pusė gotų gyventojų šįsyk liko kitapus Vyslos.
Visi teiginiai ir įrodymai (20 teiginiai, 29 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

turėjo valdovą:
buvo priešas:
priklausė:
užėmė:
buvo puolamas:
Amalas buvo valdovas ←:
Aurelianas Klaudijus kariavo prieš ←:
Germanarikas buvo valdovas ←:
Priešai:
Puolė Gotai:
Gotai keliavo į:
Gotai puolė:
Gotai užėmė:
Gotai kariavo prieš:
Gotai gyveno:
Priešai ←:
Puolė Herulai ←:
Skiriai puolė ←:
Užėmė Baltiją ←:

Šaltinių sąrašas