Vikipedijos įžanga
Gotai (Plinijaus Vyresniojo vadinami Gutones (Guiones), o Tacito Gotones) – viena didžiausių ir stipriausių rytų germanų genčių, kalbėjusių gotų kalba (kuriai gotų vyskupas Vulfila IV a. sukūrė gotų rašmenis). Nuo II iki VIII a. gotai vaidino svarbų vaidmenį Europos istorijoje. Pirmaisiais mūsų eros amžiais jie pradėjo savo kelionę iš Skandinavijos pusiasalio ir per rytų Europos teritoriją keliaujant palaipsniui apsigyveno šiauriniame Juodosios jūros regione ir netoli Dunojaus upės, pasiekdami Romos imperijos forpostus.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Gotai – Teodoro Narbuto veikale minima senovės tauta, siejama su lietuvių genčių istorija ir religiniais vaizdiniais. Narbutas teigė, kad lietuvių gentys palaikė artimus ryšius su gotais ir perėmė iš jų nemažai religinių mitų bei apeigų, kurių pėdsakų, jo vertinimu, išliko lietuvių mitologijoje. Jis taip pat rašė, kad kai kurios lietuvių gentys, gotams valdant Filimerui arba šiek tiek vėliau, pasitraukė į rytus ir gyveno prie Rosės upės Kijevo gubernijoje, o jų buvimas esą atsispindėjo šios upės pavadinime. Gotus Narbutas minėjo ir tarp senovės tautų, kurios nebuvo išvengusios žalčių garbinimo prietarų, greta indų, egiptiečių, graikų bei romėnų.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu