| BūdasŠaltinių nesutarimas | - Michał Baliński jį apibūdina kaip besiimantį gudrių užmačių.
- Michał Baliński teigia, kad Zigmantas buvo įsibaiminęs dėl Jogailos valstybės stiprėjimo.
| - Aprašydamas įvykius, kai po svarstymų dėl turkų klausimo Zigmantas siekė pasiūlyti Vytautui Lietuvos karūną; vertinimas pateiktas 2007 m. išleistame veikale.
- Aprašoma jo politinė laikysena Lietuvos ir Lenkijos santykių bei Vytauto karūnavimo klausimu; vertinimas pateiktas 2007 m. išleistame veikale.
| |
|---|
| BendravimasŠaltinių nesutarimas | - Kojelavičiaus pasakojime Zigmantas pareiškė, kad nebus palankus lenkams, jei šie pradės karą su kryžiuočiais, ir įvairiais būdais kurstė Vytautą atsiskirti nuo Lenkijos.
- Zigmantas siuntė pasiuntinius pas Vytautą su karūna.
| - Pasakojama apie Zigmanto veiksmus Vytauto ir Lenkijos santykių klausimu; tai 1989 m. išleistame veikale perteiktas Kojelavičiaus pasakojimas.
- Po nutrūkusių svarstymų ir pasiūlymo Vytautui priimti Lietuvos karūną; įvykį aprašo Michał Baliński 2007 m. išleistame veikale.
| |
|---|
| Pažiūros | - Michał Baliński nurodo, kad svarbiausiu to meto politikos tikslu Zigmantas laikė visų krikščioniškųjų kraštų suvienijimą kovai su turkais.
| - Tai pateikiama aiškinant jo veiksmus Jogailos ir Vytauto santykių bei Lietuvos atskyrimo nuo Lenkijos klausimu; vertinimas pateiktas 2007 m. išleistame veikale.
| |
|---|
| Pareigos ir vaidmuo | - Šaltiniuose Zigmantas įvardijamas Romos imperatoriumi ir Vokietijos imperatoriumi.
| - Įvardijimas vartojamas aprašant jo politinius veiksmus ir pasiūlymą Vytautui siekti karaliaus vainiko; šaltiniai išleisti 1971 ir 2007 m.
| |
|---|
| Istorinė reikšmė | - Bychovco kronikos komentare teigiama, kad Zigmantas iškėlė pasiūlymą Vytautui siekti karaliaus vainiko ir norėjo išardyti Lenkijos ir Lietuvos sąjungą.
| - Pirmasis pasiūlymas siejamas su 1410 m. susitikimu Kežmarke, antrasis – su 1429 m.; teiginys pateiktas 1971 m. išleistame šaltinyje.
| |
|---|
