Asmuo

Zigmantas

Romos imperatorius

15 teiginių18 įrašų23 ryšiai

Zigmantas buvo Romos imperatorius, aktyviai įsitraukęs į Lietuvos ir Lenkijos politinius reikalus. Siekdamas susilpninti Jogailos valstybę, jis mėgino sukiršinti Jogailą su Vytautu ir atskirti Lietuvą nuo Lenkijos. Šiam tikslui Zigmantas siūlė Vytautui karaliaus vainiką, o po nutrūkusių svarstymų išsiuntė į Lietuvą pasiuntinius su karūna, nors dalis jų buvo sulaikyta. 1420 m. Vytautas laiške Zigmantui aptarė Lietuvos ir Žemaitijos santykį, parodydamas, kad imperatorius buvo svarbus politinio ir istorinio dialogo adresatas. Vėlesnėje kronikinėje tradicijoje taip pat pasakojama, kad po Lucko suvažiavimo Vytautas Zigmantui padovanojo auksu ir brangakmeniais puoštą tauro ragą — simbolišką, su Lietuvos valdovų praeitimi siejamą dovaną.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Istorinis Zigmanto Liuksemburgiečio portretas su karūna ir skeptru.Žiūrėti galerijoje
Barbora CyleikaitėKaributasVytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Zig. RothasHanzos sąjungaKryžiuočių ordinasLivonijos ordinasAukštaitijaKijevasLietuvaLiublinasLuckasPolockasPskovasTrakaiVilniusVitebskasKarūnaZigmantas

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
BūdasŠaltinių nesutarimas
  • Michał Baliński jį apibūdina kaip besiimantį gudrių užmačių.
  • Michał Baliński teigia, kad Zigmantas buvo įsibaiminęs dėl Jogailos valstybės stiprėjimo.
  • Aprašydamas įvykius, kai po svarstymų dėl turkų klausimo Zigmantas siekė pasiūlyti Vytautui Lietuvos karūną; vertinimas pateiktas 2007 m. išleistame veikale.
  • Aprašoma jo politinė laikysena Lietuvos ir Lenkijos santykių bei Vytauto karūnavimo klausimu; vertinimas pateiktas 2007 m. išleistame veikale.
BendravimasŠaltinių nesutarimas
  • Kojelavičiaus pasakojime Zigmantas pareiškė, kad nebus palankus lenkams, jei šie pradės karą su kryžiuočiais, ir įvairiais būdais kurstė Vytautą atsiskirti nuo Lenkijos.
  • Zigmantas siuntė pasiuntinius pas Vytautą su karūna.
  • Pasakojama apie Zigmanto veiksmus Vytauto ir Lenkijos santykių klausimu; tai 1989 m. išleistame veikale perteiktas Kojelavičiaus pasakojimas.
  • Po nutrūkusių svarstymų ir pasiūlymo Vytautui priimti Lietuvos karūną; įvykį aprašo Michał Baliński 2007 m. išleistame veikale.
Pažiūros
  • Michał Baliński nurodo, kad svarbiausiu to meto politikos tikslu Zigmantas laikė visų krikščioniškųjų kraštų suvienijimą kovai su turkais.
  • Tai pateikiama aiškinant jo veiksmus Jogailos ir Vytauto santykių bei Lietuvos atskyrimo nuo Lenkijos klausimu; vertinimas pateiktas 2007 m. išleistame veikale.
Pareigos ir vaidmuo
  • Šaltiniuose Zigmantas įvardijamas Romos imperatoriumi ir Vokietijos imperatoriumi.
  • Įvardijimas vartojamas aprašant jo politinius veiksmus ir pasiūlymą Vytautui siekti karaliaus vainiko; šaltiniai išleisti 1971 ir 2007 m.
Istorinė reikšmė
  • Bychovco kronikos komentare teigiama, kad Zigmantas iškėlė pasiūlymą Vytautui siekti karaliaus vainiko ir norėjo išardyti Lenkijos ir Lietuvos sąjungą.
  • Pirmasis pasiūlymas siejamas su 1410 m. susitikimu Kežmarke, antrasis – su 1429 m.; teiginys pateiktas 1971 m. išleistame šaltinyje.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-006vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime Zigmantas pareiškė nepalaikysiąs lenkų kare su kryžiuočiais ir kurstė Vytautą atskirti Lietuvą nuo Lenkijos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Nors Vytautas ėmėsi visų priemonių, kurios, jo galva, buvo reikalingos išsaugoti su Zigmantu ir Vaclovu sudarytam susitarimui, tačiau visos jo pastangos nuėjo niekais. Zigmantas, iš pat pradžių pasisakęs negalįs nepaisyti kryžiuočių reikalų, vėliau pareiškė, jog niekada nebūsiąs palankus lenkams, jeigu šie pradėsią karą su kryžiuočiais. Po to jis visokiais būdais (netgi žadėdamas karališkąjį vainiką Lietuvai) kurstė Vytautą atsiskirti su visomis Lietuvai priklausančiomis žemėmis nuo Lenkijos.
t-010vidutinis

Vokietijos imperatorius Zigmantas, o ne Jogaila, iškėlė pasiūlymą, kad Vytautas siektų karaliaus vainiko.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

4 Pasiūlymų, kad Vytautas siekių karaliaus vainiko, iškėlė ne Jogaila, o Vokietijos imperatorius Zigmantas. Pirmų kaitų jis siūlė Vytautui vainikuotis dar 1410 m. balandžio mėn. per susitikimų su Vytautu Slovakijoje, Kežmarko mieste, norėdamas kryžiuočių naudai išardyti Lenkijos ir Lietuvos sųjungų. Tačiau to meto aplinkybėmis Vytautas nesileido j derybas. Antrų kartų vainikavimo pasiūlymų Zigmantas iškėlė 1429 m.
t-004vidutinis

Imperatorius Zigmantas siekė sukiršinti Jogailą su Vytautu ir atskirti Lietuvą nuo Lenkijos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Paskutinieji šio didžio valdovo viešpatavimo metai buvo apnuodyti atkaklių pastangų siekti Lietuvai karūnos. Imperatorius Zigmantas, įsibaiminęs dėl tokio aiškaus Jogailos valstybės stiprėjimo, be to, svarbiausiu to meto politikos tikslu laikydamas visų krikščioniškųjų kraštų suvienijimą turkams atremti, nusprendė imtis bet ko, kad tik sukiršintų Jogailą su Vytautu ir Lietuvą nuo Lenkijos Timofiejewicz i Bojar cztoby posłał swoich Bojar k Wiłowtu i udariłby czołom za Pskowicz: i biasze tohda iemu brań s Kniazem Juriiem o Welikom Kniażenii, no obacze o wsem tom nebreh ureczesia, i na zimu prisła W el.
t-015vidutinis

Motiejus Stryjkowskis kronikoje mini, kad po Lucko suvažiavimo imperatorius Zigmantas iš Vytauto gavo brangakmeniais puoštą tauro ragą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Rimvydas Laužikas, Gėrimų vartojimas kaip bendrystės reprezentacija XVII–XVIII a. bajoriškojoje kultūroje (straipsnis, 2016 m.)

t-016vidutinis

Teodoras Narbutas nurodo, kad Brandenburgo markgrafas Zigmantas, praradęs viltį gauti Lenkijos sostą, planavo per santuoką su Marija įgyti Vengriją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Juk kai Brandenburgo markgrafas Zigmantas, jau praradęs visas viltis pasiekti Lenkijos sostą, buvo užsiėmęs kitais planais, tai yra gauti Vengriją per vedybas su vyresniąja Jadvygos* 1 seserimi Marija, nesiliovė Naruševičius anksčiau nurodytoje vietoje, stengėsi turėti tvirtus žentų pečius, tad tuo atveju, jeigu santuoka įvyktų, skiria du šimtus tūkstančių raudonųjų auksinų, laiduodama ta sumą kai kuriomis savo valdomis. Savo ruožtu, jeigu dėl kitos pusės kaltės vedybos iširtų, jam ši kvota taip pat turėtų būti išmokėta (Pray. - P. 174, senajame Belsko leidime: p. 268*). Naruševičius (t. VII. - Kn. IV - Nuoroda nr. 129) cituoja šią priešvedybinę sutartį pažodžiui. 1 Stenzel. Gesch. der Preuss. Staats. - Th. I. - S. 132; taip pat: Kurz. Gesch. unter. H. Albrecht III. - B. I. - S. 109. Šie autoriai tvirtai teigia, kad jau 1384 metais Zigmantas buvo Marijos vyras. Tačiau Helvigas chronologiniame leidinyje (Zeitrechnung. - S. 161) vienoje transakcijoje pažymi, kad tai įvyko 1385 metais, tikriausiai pradžioje; kas mūsų išdėstyto reikalo nesumenkina. 327 pavydžia akimi sekęs Vilhelmo, anos sužadėtinio, gal tiesiog savo politiniais sumetimais; išsiuntė kunigaikštį Henriką Butautą, žinomą mums rusišku Boriso vardu, pas Jogailą, ir pastarasis ar dar sutvirtino jau būtą sumanymą vesti Jadvygą, ar pats tokią mintį broliui įpiršo, žodžiu, apsiėmė tuo pasirūpinti
t-013vidutinis

Popiežius, gavęs Jogailos pranešimą, paragino Zigmantą ir Vytautą atsisakyti Vytauto vainikavimo sumanymo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Šitaip jis kalbėjo viešai, tuo tarpu slaptomis susitarė pagreitinti pakėlimą į sostą ir nustatė, jog tai įvyks kitų metų rugsėjo 16. Karalius Jogaila, sužinojęs iš pasiuntinių, kaip pakrypo šis reikalas, susimanė ieškoti užtarėjų ir, kreipęsis į aukščiausiąją krikščioniškojo pasaulio galybę, apie viską pranešė Romos popiežiui. O šis, neabejodamas, jog Vytauto vainikavimo sukelti didžiuliai sąmyšiai iš pamatų sukrės krikščioniškąją valstybę, paragino Zigmantą bei Vytautą atsisakyti savo sumanymo. Tačiau ligai išgydyti jau nebeužteko gydytojo, reikėjo veiksmingesnių priemonių. Jedlnioje sukvietė lenkų seimą, kuris nutarė, jog reikia pastatyti ginkluotas saugas visuose keliuose Lenkijos pasienyje ir uoliai žiūrėti, kad ir imperatoriaus, ir Vytauto žygūnai negalėtų prasmukti nei į vieną, nei į kitą pusę.
t-001vidutinis

Zigmantas po nesėkmingų svarstymų išsiuntė pas Vytautą pasiuntinius su karūna.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau kai ten išaiškėjo, kad, užuot aptarus turkų klausimą, imperatoriaus imamasi gudrių užmačių siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, lenkai tuo bemat pasipiktino, svarstymai nutrūko ir visi skubinai išsivažinėjo. Zigmantas, vis dėlto pasėjęs nesantaikos sėklą tarp brolių ir dviejų tautų, pargrįžęs tuoj pat išleido pasiuntinius su karūna pas Vytautą. Deja, tik dalis tos pasiuntinybės pasiekė Lietuvos sostinę: kai kuriuos jų didžialenkiai sulaikė prie sienos ir imperatoriaus aktus, kuriais Vytautui pripažįstamas karaliaus titulas, atėmė.
Visi teiginiai ir įrodymai (15 teiginiai, 18 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas