Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
22 teiginiai18 įrašų20 ryšių
Vikipedijos įžanga
Palenkė (lenk. Podlasie, bltr. Падляшша, Padliašša, ukr. Підляшшя, lot. Podlachia, Polexia) – istorinis regionas šiaurės rytų Lenkijoje, sudarantis dalį dabartinės (įsteigta 1999 m.) Palenkės ir Mazovijos vaivadijų.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Palenkė – istorinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sritis, siejama su Gardinu, Brasta ir vakarine valstybės dalimi. Kęstučio laikais ji kartu su Trakų kunigaikštija ir Gardino sritimi sudarė jo valdytą vakarinės valstybės dalies branduolį. Vytauto laikotarpiu Palenkė tapo svarbia LDK rusėniškųjų žemių erdve, kurioje imta statyti pilis; tarp minimų vietų – Melnikas ir galbūt Brasta. Kazimiero laikais Palenkė buvo viena iš nedaugelio tankiau gyvenamų sričių, greta tikrosios Lietuvos, Voluinės ir Podolės Braclavo srities. Jos reikšmę rodo ir politinis bei karinis jautrumas: teritoriniai ginčai su Lenkija dėl Palenkės buvo pasiekę karinės konfrontacijos lygį, o vienoje Jogailos ir Kęstučio sutartyje ordinas įsipareigojo šios srities nepulti.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Kryžiuočių stovykloje veikiąs Vytautas, kurį palaikė dalis Lietuvos, Jogailai buvo gana pavojingas. Kęstutaitis iš pusbrolio reikalavo tėviškės, bet Trakai jau buvo atiduoti Skirgailai. Tad Vytautas tegalėjo gauti Gardiną su Palenkė.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| AplinkaŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Infrastruktūra |
|
|
Patikrinti teiginiai
Trakų dešimties metų paliaubų sutartyje ordinas pasižadėjo nepulti Palenkės, o Lietuva - ordino žemių Palenkės pasienyje.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Sutartyje ordinas pasižadėjo nepulti Palenkės (pradedant Gardinu), o Lietuva turėjo nepulti ordino žemių, esančių Palenkės pasieny.
Vytauto laikais pilys buvo statomos ir Palenkėje, tarp jų Melnike ir galbūt Brastoje.
Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, Trakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniškose LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje (Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas). Konfesijų paribio ar net stačiatikių erdvėje atsirado ir gotikinių katalikų bažnyčių.
Vytautas iš Jogailos tegalėjo gauti Gardiną su Palenke.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kęstutaitis iš pusbrolio reikalavo tėviškės, bet Trakai jau buvo atiduoti Skirgailai. Tad Vytautas tegalėjo gauti Gardiną su Palenkė. Jis vis nenorėjo nusileisti, bet savo šalininkų buvo perkalbėtas, nes jiems Kęstutaičio užsispyrimas darė blogo įspūdžio.
Lietuvos ir Lenkijos teritoriniai ginčai dėl Palenkės žemės buvo pasiekę karinės konfrontacijos lygį.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Sudėtingai klostėsi santykiai su Lenkija, ši stengėsi išnaudoti Lietuvos politinę krizę, siekdama paversti ją politiškai priklausoma, o teritoriniai ginčai dėl Palenkės žemės buvo pasiekę ir karinės konfrontacijos lygį. Tačiau didžiausias pavojus Lietuvai brendo rytuose.
Kęstutis paveldėjo Trakus ir Gardiną su Palenke.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Dar sunkesni uždaviniai atiteko Kęstučiui vakarinėje valstybės dalyje. Jis paveldėjo Trakus ir Gardiną su Palenke (Liet. Brasta).
Trakų kunigaikštija, Gardino ir Palenkės sritys sudarė Kęstučio valdytą vakarinę valstybės dalį.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Vakarinė valstybės dalis, būtent, Trakų kunigaikštija, Gardino ir Palenkės sritys buvo Kęstučio dalis. Jon tačiau betarpiškai nepriklausė Žemaičiai, kurie, kaip ir kai kurios kitos sritys, įgijo savo žemės privilegijas ir klausė didžiojo kunigaikščio.
Vytauto laikais Palenkėje, Melnyke ir galbūt Brastoje, imta statyti pilis rusėniškose LDK žemėse.
Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, Trakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniškose LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje (Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas). Konfesijų paribio ar net stačiatikių erdvėje atsirado ir gotikinių katalikų bažnyčių.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 5 | 4 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 5 | 4 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 4 | 2 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 3 | 2 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 2 | 3 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 1 | 1 |
| Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 1 | 1 |