t-002aukstas
Sovietmečiu daug rusakalbių apsigyveno Klaipėdoje, Vilniuje ir Sniečkuje, dabartiniame Visagine.
Įrodymai (1)
Nors sovietmečiu daug rusakalbių apsigyveno Vilniuje, Klaipėdoje ir Sniečkuje (dabar Visaginas), suindustrintoje
Vieta
Klaipėda
41 teiginys41 įrašas24 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Klaipėda – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotą Lietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta. Klaipėdos miesto savivaldybė, miestas yra Klaipėdos apskrities administracinis centras. Svarbiausias Vakarų Lietuvos pramonės centras, kelių, geležinkelių ir jūrų transporto mazgas. 2019 m. pab. sudarytame savivaldybių gerovės indekso reitinge Klaipėdos miestui teko trečia vieta.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Klaipėda, dar vadinta Memeliu, yra istorinis prekybinis miestas ir svarbus karinis-politinis taškas prie vakarinių Lietuvos žemių. XIII amžiuje iš Klaipėdos, Dobės ir Georgenburgo krypčių Ordinas spaudė vakarines lietuvių žemes, o Klaipėdoje telkė pajėgas puolimui, kuris galiausiai baigėsi Durbės mūšiu. Po Pirmojo pasaulinio karo pagal Versalio sutartį miestą valdė prancūzų administracija, remiama prancūzų pėstininkų bataliono; tuo metu britai svarstė ir laisvojo miesto statusą. 1923 m. sausio 9 d. į Klaipėdą žygiavo Lietuvos karininkai, kariai, šauliai, studentai ir vietiniai gyventojai, o Kaunas šį veiksmą pristatė kaip vietinį sukilimą. 1939 m. kovo 23 d. pasirašyta Klaipėdos teritorijos perdavimo Vokietijai sutartis Lietuvai tapo itin skaudžiu smūgiu: nors teritorija sudarė tik 6 proc. šalies ploto ir 5 proc. gyventojų, per Klaipėdą ėjo 70 proc. eksporto, o prarasta trečdalis ekonomikos.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
2022-10-01 · Žiūrėti galerijojeLietuvių diplomatijos sunkumai buvo už- programuoti, nes du pagrindiniai Lietuvos tikslai akivaizdžiai pjovėsi tar- pusavyje: Vilniaus klausimu Lietuva reikalavo sienų revizijų, o Klaipėdos klausimu kovėsi už esamą padėtį – status quo. Kaip lietuvių diplomatai galėjo laimėti du svarbiausius mūšius, jei du Lietuvos tikslai vienas kitam prieštaravo?
Šaltiniais pagrįsti bruožai
Savybės
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| AplinkaŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| Fiziniai bruožai |
|
| |
| PaskirtisŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
Atrinkti teiginiai
t-005aukstas
Žemaičiai puolė Klaipėdą, o Ordinas nepajėgė priešintis ir rugsėjį sudarė paliaubas su Žygimantu.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Tuo tarpu žemaičiai puolė Kuršą ir niokojo jį 19 dienų, husitų ir Lenkijos kariuomenė įsiveržė į Ordino valdas birželio pradžioje, viską naikino ir degino. Tuo metu žemaičiai puolė Klaipėdą. Ordinas nepajėgė priešintis, todėl rugsėjį jis sudarė paliaubas su Žygimantu.
t-011aukstas
1323 m. „Žemaitijos lietuviai“ sunaikino Klaipėdos miestą ir tris gretimas kryžiuočiams pavaldžias pilis.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
užpuolė danų vasalinėje priklausomybėje buvusią Revelio žemę; kai sekantį mėnesį Pskovą puolė Livonijos ordinas, Lietuvos ir pskoviečių jėgos atstūmė priešą nuo miesto sienų55. Tuo pat metu „Žemaitijos lietuviai“ sunaikino Klaipėdos miestą ir tris gretimas kryžiuočiams pavaldžias pilis. Vasarą Lietuvos kariuomenė smogė Ordinui, puldama Sembą ties Vėluva, o rudenį patraukė į Dobrynės kunigaikštystę, gindama Mazoviją, kurią norėta išlaikyti savo pusėje56.
t-014aukstas
Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų administracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų.
Įrodymai (1)
Britai tuo tarpu iškėlė idėją, kad Lietuva už prarastą Vilnių turi gauti Klaipėdą, nors vėliau pasisakė už „laisvojo miesto“ statusą. Lietuviams mainų principas netiko, nes Vilnius – senoji sostinė, tačiau uostas labai rūpėjo. Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų administracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų.
t-022aukstas
Klaipėda beveik aklinai uždarė Lietuvai išėjimą į jūrą, kai Prūsų ordinas XIII a. pabaigoje užvaldė Nemuno deltą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Nors Klaipėdai nė iš tolo neteko suvaidinti tokios rolės, kuri buvo tekusi prieš lybius ir latvius Rygai ar prie Priegliaus — Karaliaučiui (1254 m.), tačiau Klaipėda beveik aklinai uždarė Lietuvai išėjimą į jūrą, juo labiau, kad Prūsų ordinas XIII amž. galo užvaldė Nemuno deltą.
t-023aukstas
Jogailos ir Vytauto atstovai teigė, kad kryžiuočiai buvo užėmę Žemaičių žemėje pastatytą Klaipėdos pilį.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Jogailos ir Vytauto atstovai, prisimindami Žemaitijos sienų ginčus, pažymėjo, jog kryžiuočiai « tuo pačiu būdu laiko užėmę » Klaipėdos pilį, kuri esanti statyta Žemaičių žemėje^32. Ordino delegacija, kuriai vadovavo arkivysk.
t-031aukstas
Prūsijoje kai kurie uostai, tarp jų Klaipėda, šešeriems metams buvo palikti švedams.
Įrodymai (1)
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Prūsijoje (ji, kaip Lenkijos lenas, buvo valdoma Brandenburgo elektoriaus) 6 metams buvo palikti švedams kai kurie uostai, jų tarpe ir Klaipėda. Tuo būdu karas laikinai buvo baigtas.
Struktūruoti ryšiai
Su kuo susijęs objektas
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
buvo užimta:
Lietuviai puolė ←:
Žemaičiai puolė ←:
Klaipėda priklausė:
Šaltinių sąrašas
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 16 | 15 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 6 | 6 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 5 | 4 |
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 3 | 5 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 2 | 2 |
| „Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a. | — | 1 | 1 |
| Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje | — | 1 | 1 |
| Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995 | — | 1 | 1 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 1 | 1 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 1 | 1 |
| Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a. | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 1 | 1 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 1 | 1 |
Galerija