Vieta

Klaipėda

41 teiginys41 įrašas24 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Klaipėda – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotą Lietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta. Klaipėdos miesto savivaldybė, miestas yra Klaipėdos apskrities administracinis centras. Svarbiausias Vakarų Lietuvos pramonės centras, kelių, geležinkelių ir jūrų transporto mazgas. 2019 m. pab. sudarytame savivaldybių gerovės indekso reitinge Klaipėdos miestui teko trečia vieta.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Klaipėda, dar vadinta Memeliu, yra istorinis prekybinis miestas ir svarbus karinis-politinis taškas prie vakarinių Lietuvos žemių. XIII amžiuje iš Klaipėdos, Dobės ir Georgenburgo krypčių Ordinas spaudė vakarines lietuvių žemes, o Klaipėdoje telkė pajėgas puolimui, kuris galiausiai baigėsi Durbės mūšiu. Po Pirmojo pasaulinio karo pagal Versalio sutartį miestą valdė prancūzų administracija, remiama prancūzų pėstininkų bataliono; tuo metu britai svarstė ir laisvojo miesto statusą. 1923 m. sausio 9 d. į Klaipėdą žygiavo Lietuvos karininkai, kariai, šauliai, studentai ir vietiniai gyventojai, o Kaunas šį veiksmą pristatė kaip vietinį sukilimą. 1939 m. kovo 23 d. pasirašyta Klaipėdos teritorijos perdavimo Vokietijai sutartis Lietuvai tapo itin skaudžiu smūgiu: nors teritorija sudarė tik 6 proc. šalies ploto ir 5 proc. gyventojų, per Klaipėdą ėjo 70 proc. eksporto, o prarasta trečdalis ekonomikos.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Istorinis Klaipėdos krašto (Memelland) žemėlapis, kuriame pažymėtas Memelio miestas.2022-10-01 · Žiūrėti galerijoje
Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Kryžiuočių ordinasKuršiaiLietuviaiLivonijos ordinasPrancūzaiRusaiŠvedaiŽemaičiaiLietuvaNemunasPrūsijaVokietijaŽemaitijaKlaipėda

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
AplinkaŠaltinių nesutarimas
  • Įsikūrusi vietoje, kur Kuršių marios jungiasi su Baltija.
  • Prie Nemuno žiočių, kur pagrindinės Nemuno vagos įsilieja į jūrą; pakrantėje driekiasi smėlėti krantai.
  • 1252 m. Livonijos ordinas pilį pradėjo statyti šioje vietoje.
  • Teodoro Narbuto aprašymas; autorius vietą aprašo kaip tinkamą susisiekti su Sambija.
Fiziniai bruožai
  • Klaipėda apibūdinama kaip regionas, sudarantis 6 proc. Lietuvos teritorijos.
  • XX a. istoriniame aprašyme, kalbant apie Klaipėdos praradimo ekonominį poveikį.
PaskirtisŠaltinių nesutarimas
  • Uostas; Klaipėdos uostas apibūdinamas kaip vienintelis Lietuvos išėjimas į jūrą.
  • Svarbus eksporto kelias: per Klaipėdą ėjo 70 proc. šalies eksporto.
  • Žoržo B. Klemanso rašte vokiečiams Prancūzija taip apibūdino uosto reikšmę.
  • Istoriniame aprašyme apie Lietuvos ekonominį smūgį praradus Klaipėdą.
InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas
  • Klaipėdoje buvo pilis, vėliau aprašyta kaip sustiprinta įtvirtinimais.
  • Klaipėdoje buvo prekybinis miestas su gausybe prekių sandėlių ir viduryje stovėjusia tvirtove.
  • Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų administracija, remiama prancūzų pėstininkų bataliono.
  • Teodoro Narbuto pasakojime apie sprendimą sustiprinti pilį senosios Klaipėdos griuvėsių vietoje.
  • Teodoro Narbuto pasakojimas; autorius nurodo, kad miestas buvo užimtas, apiplėštas ir sudegintas, o tvirtovė sugriauta.
  • Laikotarpis po Pirmojo pasaulinio karo.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-005aukstas

Žemaičiai puolė Klaipėdą, o Ordinas nepajėgė priešintis ir rugsėjį sudarė paliaubas su Žygimantu.

Įrodymai (1)
t-011aukstas

1323 m. „Žemaitijos lietuviai“ sunaikino Klaipėdos miestą ir tris gretimas kryžiuočiams pavaldžias pilis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

užpuolė danų vasalinėje priklausomybėje buvusią Revelio žemę; kai sekantį mėnesį Pskovą puolė Livonijos ordinas, Lietuvos ir pskoviečių jėgos atstūmė priešą nuo miesto sienų55. Tuo pat metu „Žemaitijos lietuviai“ sunaikino Klaipėdos miestą ir tris gretimas kryžiuočiams pavaldžias pilis. Vasarą Lietuvos kariuomenė smogė Ordinui, puldama Sembą ties Vėluva, o rudenį patraukė į Dobrynės kunigaikštystę, gindama Mazoviją, kurią norėta išlaikyti savo pusėje56.
t-014aukstas

Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų administracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų.

Įrodymai (1)
t-022aukstas

Klaipėda beveik aklinai uždarė Lietuvai išėjimą į jūrą, kai Prūsų ordinas XIII a. pabaigoje užvaldė Nemuno deltą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Nors Klaipėdai nė iš tolo neteko suvaidinti tokios rolės, kuri buvo tekusi prieš lybius ir latvius Rygai ar prie Priegliaus — Karaliaučiui (1254 m.), tačiau Klaipėda beveik aklinai uždarė Lietuvai išėjimą į jūrą, juo labiau, kad Prūsų ordinas XIII amž. galo užvaldė Nemuno deltą.
t-023aukstas

Jogailos ir Vytauto atstovai teigė, kad kryžiuočiai buvo užėmę Žemaičių žemėje pastatytą Klaipėdos pilį.

Įrodymai (1)
t-031aukstas

Prūsijoje kai kurie uostai, tarp jų Klaipėda, šešeriems metams buvo palikti švedams.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Prūsijoje (ji, kaip Lenkijos lenas, buvo valdoma Brandenburgo elektoriaus) 6 metams buvo palikti švedams kai kurie uostai, jų tarpe ir Klaipėda. Tuo būdu karas laikinai buvo baigtas.
Visi teiginiai ir įrodymai (41 teiginiai, 41 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

gyvenamoji vieta:
buvo puolamas:
turėjo valdovą:
Lietuviai puolė ←:
Žemaičiai puolė ←:
Puolė Klaipėdą:
Klaipėda priklausė:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—1615
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—66
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)—54
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—35
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—22
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.—11
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje—11
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995—11
Lietuvių tautos istorija, t. 3—11
Lietuvių tautos istorija, t. 5—11
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.—11
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—11
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4—11
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—11