Vilija

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

272 ## Puslapis 289 IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kašteliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, našlės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo. Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. Ten visas laisvesnes akimirkas Augustas praleisdavo šalia Barboros, kol pagaliau su ja susituokė30.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pirmiausia jų, regis, buvo įsikurta Lukiškėse, o gal net jie pirmieji ten statėsi namus, juk iki šiol ten stovi mečetė jų tikėjimą išpažįstančioms šeimoms. Nuo jų taip pat kilo gatvės ir Totorių vartų, kur slėnyje į Viliją įteka Vingrių šaltinis, pavadinimas. Tačiau tas kelias Lietuvos sostinės patirtas sėkmes (1398 m.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Nors Viklifo sekėjas buvo ekskomunikuotas ir priverstas palikti miestą, bet Martyno Liuterio ir Cvinglio mokslas, kur kas giliau įsišaknijęs Vilniuje, buvo stipriai palaikomas Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos, vadinamo Juoduoju. Jo dvaras Lukiškėse, prie Vilijos, nuo renkasi į savo sueigas Lukiškėse, Jo Didenybės Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos rūmuose; nutaria (savo susirinkime 1557 m. spalio 11 d.) įspėti Vilniaus vyskupą, kaip Ganytoją, kad pakankamai veiktų pagal savo pareigas, rašytų karaliui, kad būtų išvengta pikto ir kad visose viešose pamaldose įsakytų melstis už Bažnyčios vienybę ir po visą dieceziją būtų rengiamos procesijos su litanijomis". 43 Žr. V priedą. 44 Kojalowicz Histor. Lithu., Pars II, Lib. VIII, p. 428. Rostowski Lithu. Hist. Soc. Jesu, Pars I, p. 5. 45 Bohusz Summaryusz Aktów Kapituły Wileń, MSS., p. 5 pasakoja, kad „kapitula, gavusi žinių apie kažkokias naujas sektas: Liuterio, Cvinglio ir naujosios krikščionybės, kad jie 283 ## Puslapis 300 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS 1556 metų tapo visų reformos šalininkų prieglobsčiu ir mokykla.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Trys į Vilnių pakviesti lenkų tapytojai: Martynas Ostrovskis, Vaitiekus Chelminskis iš Inovroclavo ir Stanislovas Ratka iš Poznanės, o du architektai ir raižytojai - Jonas Marija ir Jonas 34 Privilegija, duota Paleckiui steigti šią liejyklą, yra rašyta slavų kalba, su lotynišku karaliaus ir rusišku raštininko Valerijono parašu, su prikabintu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudu. Duota 1547 metų gegužės 22 dieną, 5 indikte. Sklypas, skirtas fabrikui statyti, buvo „prie Vilniaus miesto, už Vilijos upės, tarp karaliaus šunidės ir Vilniaus vaivados ir karaliaus kanclerio Hlebavičiaus plytinės", perduotas Paleckio žiniai, karaliaus valia, per Vilniaus gorodničių Povilą Giedraitį.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kazimiero bažnyčia; po Aukštutinės ir Žemutinės pilių tai buvo tarsi trečia tvirtovė. Jokių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos trobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o kitoje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyklos, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Antakalnio užuomazgos7. kuris jau krikščionybės laikais atsi- tai yra esančiu ant kalno, vadiname], rado.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pagaliau karaliaus raštas ponui Abramui, iždininkui, kad laisvai leistų Vilniaus vaitui į užsienį parduoti tris gabalus vaško po 50 akmenų], fol. 589, knyga V. Vilniaus miestiečiams, besiverčiantiems prekyba, nebuvo svetima ir prekyba su užjūriu. 1529 metais Vilniaus burmistras Jonas Markovičius jūroje buvo vokiečių sulaikytas, paskui dėl to bylinėtasi. Metryki Litezv. XI. 20 Lietuvos Metrikoje yra labai daug Žygimanto Senojo laiškų, tuo tikslu rašytų Vilniaus miestiečiams, - pacituosime kai kuriuos: List Meszczaninu Wileńskomu Andrejų Tyckomu [Laiškas Vilniaus miestiečiui Andrejui Tiekiui] dėl Smolensko muito ir smuklių arendavimo. Knyga 8,1.87. List Radzcy Wileńskomu Bohdanu Onkieiviczu, na wybranie jemu winnych peneźy z Korczem Bobruyjskoje i Swisłockoje do dewet let spoina [Laiškas Vilniaus tarėjui Bohdanui Ankevičiui, leidžiantis jam surinkti priklausančius pinigus iš Bobruisko ir Svisločės smuklių už devynerius metus], 1. 100. Tam pačiam duotas laiškas, leidžiantis surinkti jam priklausančią pinigų sumą 472 kapas grašių iš Oršos smuklės už 6 metus. Fol. 113 ir pan. 21 Patvirtinimas Vilniaus burmistrui Charitonui Charotičiui žeanės Maišiagalos ir Rudaminos pav. pagal Jo Malonybės karaliaus Aleksandro jo broliui duotą privilegiją - fol. 127. Dovanojimas Vilniaus miestiečiui Andrejui Mikolajevičiui 3 tarnybų Rudaminos valsčiuje amžinai. Knyga VIII, fol. 125 ir daug kitų panašių dovanojimų Metrikoje galima rasti. 22 Metrikoje: V knyga, lap. 640: Spisanie Kupców Moskowskich Kotorye u Wilny za Parkanom meszkajut [Sąrašas Maskvos pirklių, gyvenančių už Vilniaus miesto sienos]. 23 Paveldėtojų parduodamų Svečių namų pardavimo kopija: Vilniaus arklininko Mykolo Grigaravičiaus 269 ## Puslapis 286 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS buvo nuo mokesčių atleistas Kaune esantis Vilniaus pirklių prekių sandėlis ir leista Vilijos upe laisvai plaukioti jų laivams, vadinamoms vytinėms.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

), Aleksandras suteikė miestui laisvę laikyti vaško dirbtuvę, anuo metu vadintą Zabójnica (žudike), panaikindamas visas privačias, išskyrus Karališkąją, Vyskupo ir Vaivadų bei Malmazijos ir kitų bet kokios rūšies vynų propinaciją40. Jo įsakymu, buvo kuo rūpestingiausiai garantuojama laisva laivyba Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal visiems Vilniaus miestiečių laivams su prekėmis, o keliantis perkėla visur atleidžiama nuo bet kokių mokesčių41. Toks didžiojo kunigaikščio Aleksandro rūpinimasis savo sostinės gyventojų gerove buvo nutrauktas grėsmingų caro Ivano Vasiljevičiaus užmačių.