Kai mes ankstesniais metais svarstėme mūsų LDK val dinių, o ir kitų žmonių sunkumus, išlaidas ir nepatogumus, kuriuos perkėloje per Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto patirdavę, besikeliant per tą upę nukentėdavę jų daiktai. Šis garbingasis Ulrikas Hozijus, 387 ## Puslapis 404 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS patenkindamas mūsų valią ir įsakymą, tokį tiltą per minėtą Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto didelėmis lėšomis ir išlaidomis labai greitai ir rūpestingai susiruošė. O kad toks tilto muitas, mūsų aukščiau nu statytas, teiktų gausesnius pelnus ir pajamas išlaikyti toms įstaigoms, kurioms juos paskyrėme, kaip aukščiau aprašyta me mūsų įstatyme pareikšta, nusprendėme, kad reikia visiems laikams uždrausti ir uždraudžiame.
Dominyko ordino brolių pa\nmokslininkų vienuolyno, esančio prie Šv. Dvasios bažnyčios, \nkur minėtame mūsų mieste Vilniuje galėtų būti apgyvendin\nti ir pamaitinti bei prižiūrėti. Šis garbingasis Ulrikas Hozijus,\n387\n\n## Puslapis 404\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\npatenkindamas mūsų valią ir įsakymą, tokį tiltą per minėtą \nVilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto didelėmis lėšomis ir \nišlaidomis labai greitai ir rūpestingai susiruošė, pastatė ilgam \namžiui, kiek buvo įmanoma, sutvirtino ir muitą arba tilto mo\nkestį pagal mūsų aukščiau išdėstytą potvarkį nustatydamas, \nnuo jo pinigus, kuriuos jis išleido minėto tilto statybai, bė\ngant laikui išskaičiavo ir susigrąžino.
Tie, kuriuos minėtas garbingasis Jonas Hozijus\n388\n\n## Puslapis 405\n\nIV KNYGA\nšioms pareigoms išrinks ir paskirs, turės galią tą muitą, arba \nmokestį, rinkti. O kad toks tilto muitas, mūsų aukščiau nu\nstatytas, teiktų gausesnius pelnus ir pajamas išlaikyti toms \nįstaigoms, kurioms juos paskyrėme, kaip aukščiau aprašyta\nme mūsų įstatyme pareikšta, nusprendėme, kad reikia visiems \nlaikams uždrausti ir uždraudžiame atimdami visas valdas iš \nvisų ir kiekvieno atskirai: vaivadų, kaštelionų, seniūnų bei \nkitų valdininkų ir mūsų valdinių, bet kurio laipsnio, garbės \nir vertės esantiems, kad nė vienas jų arba kas su jais susijęs ar \nbendrai, ar atskirai kito tilto, be šio, per tą pačią Vilijos upę, \nkur kitur statyti ir tiesti nesiimtų mūsų aprašytoje vietoje, tai \nyra, pradedant nuo Bistryčios miestelio aukštupyje iki kito \nmūsų Kernavės miestelio einant žemyn, kad tarp tų mieste\nlių joks kitas tiltas, be šio Vilniaus tilto, negali būti statomas \nir tiesiamas dėl nuostolio minėtam tilto muitui. Nederėtų, be \nto, atsižvelgiant į šį mūsų draudimą ir užgynimą, niekam iš \nmūsų valdinių per tą pačią upę kitose vietose statyti mažų \ntiltelių, vadinamų jazais, pradedant nuo mūsų Nemenčinės \ndvaro iki minėto mūsų Kernavės miestelio, pagal mūsų nuo\nžiūrą atimant turtą ir kitas bausmes skiriant.
Dominyko ordino brolių pa\nmokslininkų vienuolyno, esančio prie Šv. Dvasios bažnyčios, \nkur minėtame mūsų mieste Vilniuje galėtų būti apgyvendin\nti ir pamaitinti bei prižiūrėti. Šis garbingasis Ulrikas Hozijus,\n387\n\n## Puslapis 404\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\npatenkindamas mūsų valią ir įsakymą, tokį tiltą per minėtą \nVilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto didelėmis lėšomis ir \nišlaidomis labai greitai ir rūpestingai susiruošė, pastatė ilgam \namžiui, kiek buvo įmanoma, sutvirtino ir muitą arba tilto mo\nkestį pagal mūsų aukščiau išdėstytą potvarkį nustatydamas, \nnuo jo pinigus, kuriuos jis išleido minėto tilto statybai, bė\ngant laikui išskaičiavo ir susigrąžino.
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS\ndėlto, atrodo, kad Goštautas nežinia kodėl šia karaliaus pri\nvilegija nepasinaudojo, nes po septynerių metų (1536 m.) Žy\ngimantas Senasis, garbingo žmogaus Ulriko Hozijaus, Vil\nniaus pilininko, patarimu, ėmėsi įgyvendinti mintį, išties vertą \njo tėviško rūpinimosi tauta. Suteikdamas Hozijui teisę pasta\ntyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria \niki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mo\nkestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės pato\ngumui paskirti labdaringą ir Vilniui labai svarbią įstaigą. Ho- \nzijus buvo įpareigotas vėliau, kai jam sugrįš tilto statybos \nišlaidos, prie dominikonų Šv.
Šiuo raštu \nskelbiame visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, tiek dabar \nesantiems, tiek ateityje būsiantiems, kuriuos žinia apie jį pa\nsieks. Kai mes ankstesniais metais svarstėme mūsų LDK val\ndinių, o ir kitų žmonių sunkumus, išlaidas ir nepatogumus, \nkuriuos perkėloje per Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto \npatirdavę, besikeliant per tą upę nukentėdavę jų daiktai. Ap\nmąstydami, kaip mūsų pavaldiniai galėtų išvengti šių nepa\ntogumų, sumanėme per tą upę pastatydinti tvirtą tiltą, dėl ko \nmus anksčiau ragino ir garbingasis Ulrikas Hozijus, mūsų Vii-\n----• ----\n386\n\n## Puslapis 403\n\nIV KNYGA\nniaus pilies viršininkas, todėl mes nusprendėme, kad tai rei\nkalingas dalykas, ir trokšdami tai įgyvendinti, gerai pažin\ndami ir deramai įvertindami šio garbingo Ulriko Hozijaus \ndorumą ir sąžiningumą, pavedėme jam, kad jis tą tiltą per \nVilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto nutiestų ir pastatytų, \nkiek įmanoma, ir kaip jam atrodytų, kuo tvirtesnį savo lėšo\nmis ir išlaidomis pagal žemiau aprašytas sąlygas ir taisykles, \nbūtent: kad pastačius ir atidarius žadėtąjį tiltą, per kurį va\nžiuojantys žmonės patogiai ten ir atgal galėtų vykti, tam pa\nčiam Ulrikui Hozijui, mūsų įstatymu ir leidimu, leista laisvai \nir teisėtai rinkti ir reikalauti muitų arba mokestį nuo praeivių \nžemiau aprašytu būdu, tai yra, nuo vieno vežimo malkų ar \nšiaudų, šieno ir bet kokios rūšies javų, kaip ir kitų produktų, \nkuriuos kas nors vežtų parduoti vienu arkliu - denaras arba \nobolas; nuo vieno saiko arba statinės druskos - vienas obo- \nlas, nuo vieno prikrauto prekių vežimo, traukiamo arklio, - \n3 denarai arba obolai; nuo vieno dvikinkio briko, prikrauto \nprekių, - penki denarai arba obolai; nuo kiekvieno jaučio ir \nkarvės, kaip ir nuo viso to, kas už upės būtų vedamas ar \nvaromas parduoti, - vienas denaras arba obolas.