Severskas

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Paminėsime tad tik žymesnius įvykius, kurie dėjosi Vilniuje Vytauto laikais. Kitais metais, Švitrigailai atsitraukus nuo Vilniaus, gyventojai vilniečiai sulaukė vieno iš Algirdo sūnų Dmitrijaus Kaributo, Seversko kunigaikščio, kurį Vytautas, anam nepanorus mokėti nuo Seversko duoklės kaipo viršesniam valdovui, sumušęs pradinėse kautynėse prie Nedokudovo, paskui apsupo Seversko Naugarde ir tą miestą užėmęs patį Kaributą sučiupo. Paimtas su žmona ir vaikais, kunigaikštis buvo uždarytas Vilniaus Aukštutinėje pilyje, kur gana ilgai buvo saugomas sargybos, kol, atkakliai prašant ir laiduojant Riazanės kunigaikščiui Olegui, jo uošviui, buvo 139 ## Puslapis 156 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS paleistas ir iš Seversko valstybės, jau prijungtos prie Lietuvos, perkeltas į Volumes ir Podolės didžiules vaidas55.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Po to nuvedė pulkus prieš Levą, Lucko kuDrohičiną ir Brestą, bet dabar, rodos, neteko ir karingumo, ir pasitikėjimo kariais, kuriuos turėjo sutelkęs; išgąsdintas neseniai Vladimirą ištikusio likimo, jis suabejojo ir dėl savo, būgštaudamas, kad pats tokio pat galo nesusilauktų, pastūmėtas į karą tos pačios dingsties. Todėl, net nepabandęs laimės kovos lauke, kuo greičiausiai pabėgo į Severską. Gediminas, be kovos užėmęs Lucką ir artimiausias pilis, atsiėmęs Drohičiną ir Brestą, visą kraštą, ką tik iš priešo išplėštą, prijungė prie Lietuvos valdų, palikdamas lietuvių įgulas ir vietininkus.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Gediminas, pasilsėjęs čia, kol artimiausios pilys Belgorodas, Slepovrodis, Kanevas, Čerkasai pasidavė nugalėtojui, patraukė į Severską. Užėmęs Brianską ir Perejeslavlį (dviejų kraštų sostines), o anksčiau užkariavęs Kijevą, Volynę ir didelę Seversko dalį, jis išplėtė lietuvių valdų ribas ligi Putivlio. Šitaip ilgainiui baigėsi daugiau kaip 430 metų Rusioje išsilaikiusi Kijevo monarchija, patyrusi visokių sėkmių ir nesėkmių; šitaip Kijevas atsidūrė Lietuvos kunigaikščio valdžioje.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Vytautas, šitai išvyS usikauna su D im itdęs, su visomis jėgomis puotu, S e v e r s k o kunilė vytis atsitraukiančiųjų, g a ikščiu persekioti pakrikusio priešo, galop, su narsiausiais kariais pasivijęs pagrindinę kovos rikiuotę ir ją pralaužęs, privertė rusus bėgti, kur pakliuvo. Nenorėdamas, kad nu- 340 ## Puslapis 339 galėtieji turėtų laiko kokioje S u m u ša S e v e r s k o kavietoje atsikvėpti, jis išsiuntė iiu s lengvųjų raitelių būrius bėgančiųjų persekioti, tuo tarpu pats, surinkęs grobį, su pagrindinėmis jėgomis patraukė į Severską. To krašto sostinė Seversko Naugardas — nemažas miestas, garsėjęs ne tik valdovo, bet ir kitų žmonių turtais.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

K ol visi lau k ė šio susitikim o, tu rė ju sio įv y k ti g egužės pabaigoje, Mykolas su 1448 m e ta i sk itais įsiv eržė į Severską ir, Sum u ša M y k o lą Sesum ušęs greitosiom is sutelkv e r s k e tas jėg as, jam p asto ju sias k e lią, p aėm ė Brianską, Naugardą, Putivliu, Serpeiską, Starodubą. Štai todėl Kazimieras, dar nespėjęs išvykti Lenkijon į seimą, skubiai p atra u k ė į Severską, užgniaužė pačioje užuom azgoje įsiplieskiantį karą, atsiėmė užgrobtas pilis, o Mykolą išvijo iš visų žemių. Niekur neberasdamas užtarėjų, M ykolas paspruko į Maskvą, kur, priimM y k o lo m irtis tas į vienuolyną, kurį m etą čia gyv en o kaip paprastas 488 ## Puslapis 487 žmogus, o galop ir galą gavo, vienuolyno igumenui davus apnuodytos duonos, kurią krikščionys paprastai vartoja šventajai mišių aukai.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Gediminas, pasilsėjęs čia, kol artimiausios pilys Belgorodas, Slepovrodis, Kanevas, Čerkasai pasidavė nugalėtojui, patraukė į Severską. Užėmęs Brianską ir Perejeslavlį (dviejų kraštų sostines), o anksčiau užkariavęs Kijevą, Volynę ir didelę Seversko dalį, jis išplėtė lietuvių valdų ribas ligi Putivlio. Šitaip ilgainiui baigėsi daugiau kaip 430 metų Rusioje išsilaikiusi Kijevo monarchija, patyrusi visokių sėkmių ir nesėkmių; šitaip Kijevas atsidūrė Lietuvos kunigaikščio valdžioje.