Kleckas

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Šaltinių sąrašas 271 ## Puslapis 274 VAKARŲ KRIKŠČIONYBĖS TVIRTOVĖ RYTUOSE p. 77 Krymo totorių isiveržimas į Lietuvą ir Lietuvos kariuomenės žygis link Klecko xv a., Karolis Zikaras, Loreta Uzdraitė.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Bendras vidaus politinis gyvenimas, bendri seimai ir seimeliai, susiformavusi LDK teisė Lietuvos Statutuose (tai trys teisynai – 1529, 1566, 1588) ugdė sampratą, kad lietuvis yra ne tas, kuris kalba lietuviškai, o tas, kuris gina laisvę ir vadovaujasi Lietuvos Statutais. LDK politinės tautos prielaidas kūrė LDK karinės pergalės Žalgiryje, Klecke, Oršoje, Kirchholme (dab. Salaspilis), Chotyne, kuriose lietuviai kovojo petys į petį su rusėnais.

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Svarbiausias Bychovco kronikos rankraščio trūkumas — tai pradžios ir pabaigos stoka. Tekstas prasideda per vidurį nutrauktu sakiniu apie romėnų išgąstį dėl Atilos vadovaujamų hunų įsiveržimo į Italiją: „[romėnai kurie] byli u tom miste, baczeczy tak welikuiu šilu ludey ieho, byli ohorneny strachom welikim y rozbehlisia z mesta", o baigiasi taip pat nutrauktu sakiniu apie LDK kariuomenės mūšį su Krymo totoriais ties Klecku 1506 m.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tad paskubomis susirinko 10 000 bajorų, kareivių ir ginkluotų žmonių, kuriuos į kovą su priešais vedė narsus, bet pasipūtęs, Glinskis. Gausūs Krymo ordos karių būriai susirėmė su mūsiškiais ties Kłecku, ir lemtinga Lietuvos pergalė, pasiekta 1506 metų rugpjūtį, ir ateityje užkirto šiems azijiečiams kelią į artimiausias šios valstybės vaivadijų sostines47. Ši trokštama žinia jau merdintį Aleksandrą pasiekė Vilniuje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Po šios džiugios naujienos buvo įvairiausiai reiškiamas džiaugsmas ne tik gatvėse, ypač priešais kunigo Samuelio Maciejovskio, tuo laiku Karalystės pakanclerio ir Kulmo, o netrukus po to - Plocko vyskupo, rūmus, bet ir kalneliuose ties Vilniumi buvo ## Puslapis 281 265 2irmek/ ^3) of nti®^ L,™ k; x ## Puslapis 282 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS rūpinosi iš Lietuvos kunigaikščių kilęs Vilniaus vyskupas Jonas su kapitula12, pinigais remiamas visos dvasininkijos13. Be to, Vilnių šiuo laikotarpiu papuošė dvi reikšmingos bažnyčių fundacijos: Vilniaus vaivada ir LDK kancleris Mikalojus Radvila, Aleksandro laikais, apie 1514 metus, ties Kłecku prieš totorius pasiektai pergalei atminti savo žemėje už miesto ant kalnelio prie Vilijos, pastatė bažnyčią Šv. Jurgio ir kartu Mergelės Dievo Gimdytojos garbei.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jį lydėjo karalienė Elena, Vilniaus vyskupas Vaitiekus Taboras, Jonas Zabžezinskis ir Karalystės kancleris Jonas Laskis. O totoriai, ties Kłecku įsirengę košą, arba stovyklą, nemažą būrį pasiuntė į Naugarduką. Tas būrys, įveikęs Nemuną, savo papročiu plėšdamas apylinkes, atsidūrė vos per mylią nuo Lydos.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Galiausiai apie liepos 20-22 d. jie sustojo. Vietą savo stovyklavietei jie pasirinko prie Klecko miesto, kuris dar 1503 m. buvo jų sunaikintas ir nekėlė pavojaus, o stovėdamas ant kelių, vedančių į Pinską, Vilnių, Nesvyžių ir Slucką, buvo itin geras punktas išpuoliams, kuriuos totoriai vykdė pasiskirstę mažesniais būriais. Lietuvos kariuomenės mobilizacija, vadai ir pirmieji susidūrimai Staigus totorių įsiveržimas sutrukdė jų veiksmus patyrusių paliestų pavietų bajorijai mobilizuotis, o jų mažesnių būrių Vilnius Aleksandro valdymo laikais.