Mykolas Glinskis ir Lietuvos kariuomenė po kautynių grįžo į stovyklą prie Klecko su belaisviais ir grobiu.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
Ir patyrė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė begalinį \ndievo gailestingumą, o Korano giminė — neapsakomą \nkraujo praliejimą. Kunigaikštis Mykolas Glinskis ir \nLietuvos kariuomenė tą dieną pasiliko prie lavonų, vi\nsą dieną jodinėdami ir vaikydamiesi aplink Ceprą ir už \nCepros, paėmė arba nukovė daugybą totorių, sugrįžo \nį kariuomenės stovyklą prie Klecko, vesdamiesi su sa\nvimi daug belaisvių ir turėdami rankas pilnas aukso, \nir sidabro, ir ginklų, ir drabužių, ir brangių žirgų. Ku\npini neapsakomo džiaugsmo ir linksmybės, ramiai pra\nleido tą naktį 2 S .
1506 metų rugpjūtį ties Kłecku Lietuvos pajėgos pasiekė lemiamą pergalę prieš Krymo ordos karius.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 250
Tad paskubomis susirinko 10 000 bajorų, \nkareivių ir ginkluotų žmonių, kuriuos į kovą su priešais ve\ndė narsus, bet pasipūtęs, Glinskis. Gausūs Krymo ordos ka\nrių būriai susirėmė su mūsiškiais ties Kłecku, ir lemtinga \nLietuvos pergalė, pasiekta 1506 metų rugpjūtį, ir ateityje \nužkirto šiems azijiečiams kelią į artimiausias šios valsty\nbės vaivadijų sostines47. Ši trokštama žinia jau merdintį \nAleksandrą pasiekė Vilniuje.
Mikalojus Radvila apie 1514 metus pastatė Šv. Jurgio bažnyčią pergalei ties Kłecku prieš totorius atminti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 280-282
Po šios \ndžiugios naujienos buvo įvairiausiai \nreiškiamas džiaugsmas ne tik gatvė\nse, ypač priešais kunigo Samuelio \nMaciejovskio, tuo laiku Karalystės \npakanclerio ir Kulmo, o netrukus \npo to - Plocko vyskupo, rūmus, bet \nir kalneliuose ties Vilniumi buvo\n\n## Puslapis 281\n\n265\n2irmek/ ^3) of nti®^ L,™ k; x\n\n## Puslapis 282\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nrūpinosi iš Lietuvos kunigaikščių kilęs Vilniaus vyskupas Jo\nnas su kapitula12, pinigais remiamas visos dvasininkijos13. Be \nto, Vilnių šiuo laikotarpiu papuošė dvi reikšmingos bažny\nčių fundacijos: Vilniaus vaivada ir LDK kancleris Mikalojus \nRadvila, Aleksandro laikais, apie 1514 metus, ties Kłecku prieš \ntotorius pasiektai pergalei atminti savo žemėje už miesto ant \nkalnelio prie Vilijos, pastatė bažnyčią Šv. Jurgio ir kartu Mer\ngelės Dievo Gimdytojos garbei.
Totoriai ties Kłecku įsirengė stovyklą ir nemažą būrį pasiuntė į Naugarduką.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 250
Jį lydėjo karalienė Elena, Vilniaus vyskupas Vaitiekus \nTaboras, Jonas Zabžezinskis ir Karalystės kancleris Jonas \nLaskis. O totoriai, ties Kłecku įsirengę košą, arba stovyklą, \nnemažą būrį pasiuntė į Naugarduką. Tas būrys, įveikęs Ne\nmuną, savo papročiu plėšdamas apylinkes, atsidūrė vos per \nmylią nuo Lydos.
Šaltinių sąrašas 271 VAKARŲ KRIKŠČIONYBĖS TVIRTOVĖ RYTUOSE p. 77 Krymo totorių isiveržimas į Lietuvą ir Lietuvos kariuomenės žygis link Klecko xv a., Karolis Zikaras, Loreta Uzdraitė.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 273-274
Šaltinių sąrašas 271\n\n## Puslapis 274\n\nVAKARŲ KRIKŠČIONYBĖS TVIRTOVĖ RYTUOSE\n\np. 77 Krymo totorių isiveržimas į Lietuvą ir Lietuvos kariuomenės žygis link Klecko xv a.,\nKarolis Zikaras, Loreta Uzdraitė.
LDK politinės tautos prielaidas kūrė karinės pergalės Žalgiryje, Klecke, Oršoje, Kirchholme ir Chotyne.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 75
Bendras vidaus politinis \ngyvenimas, bendri seimai ir seimeliai, susiformavusi LDK teisė Lietuvos \nStatutuose (tai trys teisynai – 1529, 1566, 1588) ugdė sampratą, kad lie-\ntuvis yra ne tas, kuris kalba lietuviškai, o tas, kuris gina laisvę ir vadovau-\njasi Lietuvos Statutais. LDK politinės tautos prielaidas kūrė LDK karinės \npergalės Žalgiryje, Klecke, Oršoje, Kirchholme (dab. Salaspilis), Chotyne, \nkuriose lietuviai kovojo petys į petį su rusėnais.
Apie liepos 20–22 d. totoriai įsirengė stovyklą prie Klecko, nes 1503 m. jų sunaikintas miestas buvo patogus išpuoliams.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 78
Galiausiai apie liepos 20-22 d. jie sustojo.\nVietą savo stovyklavietei jie pasirinko prie\nKlecko miesto, kuris dar 1503 m. buvo jų\nsunaikintas ir nekėlė pavojaus, o stovėda-\nmas ant kelių, vedančių į Pinską, Vilnių,\nNesvyžių ir Slucką, buvo itin geras punktas\nišpuoliams, kuriuos totoriai vykdė pasi-\nskirstę mažesniais būriais.\n\nLietuvos kariuomenės mobilizacija, vadai\nir pirmieji susidūrimai\n\nStaigus totorių įsiveržimas sutrukdė jų\nveiksmus patyrusių paliestų pavietų ba-\njorijai mobilizuotis, o jų mažesnių būrių\n\nVilnius Aleksandro valdymo laikais.