Grupė

Stačiatikiai

6 teiginiai6 įrašai21 ryšys

Stačiatikiai – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenusi krikščionių bendruomenė, šalia katalikų sudariusi vieną iš etnokonfesinių grupių. Gedimino laikais Vilniaus „rusėnų pusėje“ jau stovėjo stačiatikių cerkvės, o Algirdas stačiatikybę toleravo, jei ji neprieštaravo valdovo interesams. Apie 1500 m. LDK veikė šešios stačiatikių vyskupijos, pavaldžios Kijevo metropolijai, kurios metropolitas reziduodavo ir Naugarduke bei Vilniuje. Stačiatikių vienuolynuose buvo rašoma bulgarų kilmės slavų bažnytine kalba, o jų rašto tradicija prisidėjo prie LDK raštinės rusėnų kalbos formavimosi. 1418 m. Vytautas į Konstancos susirinkimą pasiuntė G. Camblako vadovaujamą stačiatikių delegaciją, turėjusią pagrįsti siekį gyventi unijoje su Katalikų bažnyčia.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Algirdas (Lietuvos valdovas)Gediminas (Lietuvos didysiskunigaikštis, XIV a.)Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Žygimantas Kęstutaitis (Lietuvosdidysis kunigaikštis, XIV–XV a.)Gediminaičių dinastijaKryžiuočių ordinasTotoriaiČernigovasKijevasKonstancaLenkijaLietuvaLuckasNaugardukasVilniusO trečių vasarųmetropolitasStačiatikiai

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Sudėtis
  • Stačiatikiai buvo viena iš etnokonfesinių bendrijų, egzistavusių greta katalikų, kalvinistų, liuteronų ir unitų.
  • Lietuvos istorijos autorių aprašymas apie bajoriškosios santvarkos laikotarpį.
Struktūra
  • Apie 1500 m. LDK veikė šešios stačiatikių vyskupijos, visos pavaldžios Kijevo metropolijai; metropolitas reziduodavo Kijeve, Naugarduke ir Vilniuje.
  • Lietuvos istorijos autorių aprašymas apie LDK stačiatikių bažnytinę struktūrą apie 1500 m.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Stačiatikių vienuolynuose buvo rašoma bulgarų kilmės slavų bažnytine kalba, o stačiatikiai valdiniai turėjo kelių šimtmečių bažnytinę rašto tradiciją.
  • 1418 m. Vytautas pasiuntė į Konstancą G. Camblako vadovaujamą stačiatikių delegaciją.
  • Lietuvos istorijos autorių aprašymas apie LDK stačiatikių vienuolynus ir rašto tradiciją nuo Kijevo Rusios laikų.
  • Šaltinio autorių aprašymas apie 1418 m. delegaciją ir siekį pagrįsti uniją su Katalikų bažnyčia.
Tikslai
  • Stačiatikių delegacijos tikslas buvo pagrįsti siekį gyventi unijoje su Katalikų bažnyčia.
  • Šaltinio autorių vertinimas apie 1418 m. G. Camblako delegacijos paskirtį.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-004vidutinis

1418 m. Vytautas į Konstancą pasiuntė G. Camblako stačiatikių delegaciją, turėjusią pagrįsti unijos su Katalikų bažnyčia siekį.

Įrodymai (1)
t-005vidutinis

Katalikams buvo draudžiamos mišrios vedybos su stačiatikiais, o nekatalikiškai pusei tokiose santuokose liepta priimti katalikybę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Katalikams buvo uždraustos mišrios su stačiatikiais vedybos ir, kad jas išlygintų, įsakyta nekatalikiškai pusei priimti katalikybę. Šiaip stačiatikių neversta būti katalikais, tik jiems nesuteikta jokių teisių ir privilegijų. Tas sulaikė stačiatikybės plitimą ir jos vietoje į rytus plito katalikų tikėjimas.
t-001vidutinis

Gedimino laikais Vilniaus „rusėnų pusėje“ stovėjo cerkvės, o Algirdas toleravo stačiatikybę, kai ji neprieštaravo valdovo interesams.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vilniaus „rusėnų pusėje“ jau Gedimino laikais stovėjo cerkvės: stačiatikės visų pirma buvo kai kurios didžiųjų Lietuvos kunigaikščių žmonos, tačiau stačiatikių būta ir valdovo dvare – Algirdas toleravo stačiatikybę, jei tai neprieštaravo jo, kaip valdovo, interesams. Valdovo dvariškiai stačiatikiai, rašto išmokę stačiatikių vienuolynuose, kūrė valdovo raštinę. Vienuolynuose rašoma bulgarų kilmės slavų bažnytine kalba, o LDK raštinėje pradėjo formuotis rusėnų kalba.
t-006vidutinis

Lietuvių kalba raštijos tradicijų nebuvo sukūrusi, o stačiatikiai valdiniai jau turėjo kelių šimtmečių bažnytinę rašto tradiciją nuo Kijevo Rusios laikų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvių kalba raštijos tradicijų nebuvo sukūrusi, o stačiatikiai valdiniai jau turėjo kelių šimtmečių bažnytinę rašto tradiciją nuo Kijevo Rusios laikų. LDK stačiatikių vienuolynuose rašyta bulgarų kilmės slavų bažnytine kalba, o LDK raštinėje pradėjo formuotis rašto tradicija, kuri skyrėsi nuo minėtos bažnytinės kalbos. Aiškiai ją skyrė amžininkai.
t-002vidutinis

Bajoriškoji santvarka leido šalia katalikų egzistuoti stačiatikiams ir kitoms etnokonfesinėms bendrijoms.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Pagal liberum veto teisę bajoriškojo parlamento – Seimo sprendimai turėjo būti priimami vienu balsu, o tai ypač kontrastavo su Vakarų Europos absoliutistinėmis santvarkomis ir trukdė stiprinti bei centralizuoti valstybę. Antra vertus, tokia, moderniuoju žvilgsniu atrodanti anachronistiška, santvarka leido visuomenėje šalia katalikų egzistuoti įvairioms etnokonfesinėms bendrijoms: kalvinistams, liuteronams, stačiatikiams ir unitams, dar vėliau – iš Rusijos atsikeliantiems sentikiams, be to, nuo Vytauto laikų gyvuojan-
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 6 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas