Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
7 teiginiai8 įrašai44 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Kazokai (rus. казаки́, козаки, ukr. козаки, lenk. kozacy; totorių kalbos kilmės žodis, reiškęs laisvuosius kovotojus, pagal kitą versiją savivardis kilęs nuo chazarų tautos vardo) – iš pradžių vadintos laisvųjų raitelių junginių bendruomenės. Pabėgę rusų ir ukrainiečių baudžiauninkai bei dezertyravę totoriai nuo XV a. pietų Rusijos ir Ukrainos stepėje kūrė savo gyvenvietes. Tai buvo stačiatikių bendruomenės, kovojusios su klajoklių antpuoliais (daugiausia Krymo totorių). XVII a. Ukrainoje susidarė pusiau valstybinis kazokų etmonatas, kuris kovojo su Lenkijos valdžia, autonomijos teisėmis įėjo į Rusijos imperiją. Iki XVIII a. rusų ir ukrainiečių kazokai nuo imperijos buvo nepriklausomi, tačiau vėliau buvo pamažu integruojami į Rusijos armiją kaip kavalerijos daliniai. Pagrindinės kazokų apgyvendintos sritys buvo Dono, Dnepro ir Uralo regionai.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
1893 m. po visą Europą nuskambėjo Kražių įvykiai – raiti kazokai šturmavo Kražių bažnyčią, kurią nuo uždarymo gynė susirinkę miestelio gyventojai. Tačiau, slūgstant revoliucijos bangai, caro valdžia 1906 m. pavasarį kazokų ir kariuomenės pastangomis savo kiek pakoreguotą tvarką atkūrė.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Bėgantį priešą pradėjo vytis ir kazokai, kurie, įsiveržę į turkų ar- tilerijos baterijų pozicijas, išžudė jų tarnybas ir sugadino pabūk- lus. Taip pat jie buvo įsiveržę ir į turkų stovyklą. Temstant jungti- nių pajėgų vadas liepė grįžti į savas | 4 rf pozicijas.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Sudėtis |
|
| |
| Struktūra |
|
| |
| Tikslai |
|
| |
| VeiklaŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Ukrainos kazokų stovyklą pirmiausia atakavo janičarai, o po jų puolė turkų kavalerija.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Pirmiausiai janičarai (turkų pėstininkai), o po to ir turkų kavalerija atakavo atskirai įsikūrusių Ukrainos kazokų stovyklą. Neatlaikę puolimo, kazokai ėmė trauktis.
1893 m. po visą Europą nuskambėjo Kražių įvykiai – raiti kazokai šturmavo Kražių bažnyčią, kurią nuo uždarymo gynė susirinkę miestelio gyventojai.
1893 m. po visą Europą nuskambėjo Kražių įvykiai – raiti kazokai šturmavo Kražių bažnyčią, kurią nuo uždarymo gynė susirinkę miestelio gyventojai. Buvo sužeistų ir užmuštų, išprievartautų moterų – liaudis tuos įvykius pavadino „Kražių skerdynėmis“.
Kazokai vijosi bėgantį priešą, įsiveržė į turkų artilerijos baterijų pozicijas, išžudė jų tarnybas ir sugadino pabūklus.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Bėgantį priešą pradėjo vytis ir kazokai, kurie, įsiveržę į turkų artilerijos baterijų pozicijas, išžudė jų tarnybas ir sugadino pabūklus. Taip pat jie buvo įsiveržę ir į turkų stovyklą. Temstant jungtinių pajėgų vadas liepė grįžti į savas | 4 rf pozicijas.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Staigus puolimas sukėlė paniką janičarų gretose. Bėgantį priešą pradėjo vytis ir kazokai, kurie, įsiveržę į turkų artilerijos baterijų pozicijas, išžudė jų tarnybas ir sugadino pabūklus. Taip pat jie buvo įsiveržę ir į turkų stovyklą.
Lietuvos totoriai ir kazokai buvo vertinami dėl manevringumo persekiojant bėgantį priešą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Šio sparno jėga - reitarų sutelkta ugnis, husarų geležinis smūgis, Lietuvos totorių ir kazokų manevringumas persekiojant bėgantį priešą. Sparno uždavinys - apeiti priešininko dešinįjį sparną, nustumti jį nuo Dauguvos kranto ir bendromis jėgomis su visa Lietuvos kariuomene nublokšti švedus į šiaurėje esantį pelkėtą mišką ir ten juos sunaikinti.
1906 m. pavasarį caro valdžia kazokų ir kariuomenės pastangomis atkūrė savo kiek pakoreguotą tvarką.
Tačiau, slūgstant revoliucijos bangai, caro valdžia 1906 m. pavasarį kazokų ir kariuomenės pastangomis savo kiek pakoreguotą tvarką atkūrė.
Kazokai buvo lengvoji raitija, kurios paskirtis buvo paremti husarus mūšyje ir naikinti jų sumuštus eskadronus.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Gynybos linija prie Chocino buvo taip įrengta, kad priešas negalėtų jos apeiti, o jungtinės kariuomenės dalinių flanginė „Toliau - lengvoji raitija, šios šalies kalba vadinama kazokais. Šie irgi yra bajorai ir kaip husarai tarnauja vėliavose. Jų ginkluotę sudaro arba grandijų [žieduočio] marškiniai, arba rankas iki pusės dengiantys grandijai. Šalia to jie dar dėvi geležines pirštines, o galvą dengia šalmas iš žiedų (tokių pat kaip ant kūno), lenkiškai vadinamas misiurka. Kazokų arkliai turi būti ištvermingi, greiti ir miklūs. Jų ginklai - lankai, strėlės ir pistoletai. Kazokų paskirtis - paremti husarus, šiems einant į mūšį, ir baigiant naikinti husarų sumuštus eskadronus.“ 1621 m.
Pasak Teodoro Narbuto, tikėtina, kad kazokai įtvirtintose stovyklavietėse glaudė pabėgėlius ir nuo totorių besislapstančius žmones, suteikdami jiems priedangą nuo „barbarų priespaudos“.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Tikėtina, kad ten jau bastėsi gausybė kazokų, turėjusių savas stovyklavietes užslaptintose ir įtvirtintose vietovėse - prieglobstį pabėgėliams ir nuo totorių persekiojimų besislapstantiems žmonėms; jie susivienijo su Lietuvos kunigaikščiais ir dėl to žmonės turėjo šiokią tokią priedangą nuo barbarų priespaudos.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 4 | 5 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 2 | 2 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 1 | 1 |