Istorinis objektas

Vėliavos

23 teiginiai25 įrašai17 ryšių

Karinės vėliavos buvo kovos ženklai, telkę riterių būrius ir padėję palaikyti jų tvarką mūšyje. Viduramžiais 25–80 riterių būrių, vadintų vėliavomis, sudarydavo maždaug 300–400 raitelių junginį, besitelkiantį aplink savo ženklą. Vėliava turėjo ne tik karinę, bet ir drausminę reikšmę: riteris kaudavosi po ja ir neturėdavo teisės jos palikęs bėgti, nors praradus vėliavą galėdavo trauktis arba prisidėti prie kitos. 1368 m. Algirdas su išskleistomis vėliavomis pasirodė ant Pasveikinimo kalno prie Maskvos, taip pabrėždamas savo pajėgų buvimą ir grėsmę priešininkui. Žalgirio mūšyje trys Smolensko vėliavos pridengė lenkų kraštines pozicijas, o vėliavų praradimas ar kritimas, kaip nutiko Krokuvos ir vyriausiajai Lenkijos vėliavai, galėjo paveikti kariuomenės moralę ir kautynių eigą.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Salaspilio (Kircholmo) mūšis (1605m.)Kryžiuočių ordinasLenkaiLietuviaiLietuvos kariuomenėPrūsaiVokiečiaiLenkijaLietuvaVilniusKarūnaKryžiuočių kariuomenės dalių vėliavosSkydasVėliavos

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Forma
  • Raudona vėliava.
  • Simonas Daukantas aprašo karo išleidimo ir laiminimo apeigą; kareiviams buvo išvyturuojama ir paduodama raudona vėliava.
  • Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
PaskirtisŠaltinių nesutarimas
  • Karo ženklas ir kariuomenės laiminimo apeigos dalis.
  • Riterių būrio telkimo ženklas.
  • Kovos vietos ir priklausomybės ženklas.
  • Karių ar pozicijų pridengimas mūšyje.
  • Apygardos karinis ženklas.
  • Sargybos ir apsaugos priemonė.
  • Simono Daukanto aprašyme vėliava buvo naudojama išleidžiant kariauną į karą ir ją laiminant.
  • 1930 m. veikale aprašoma, kad vėliava buvo riterių būrio ženklas, apie kurį jie spietėsi.
  • 1930 m. veikale nurodoma, kad riteris kaudavosi po savo vėliava ir neturėjo teisės jos palikęs bėgti.
  • Žalgirio mūšio aprašyme trys Smolensko vėliavos pridengė lenkų kraštines pozicijas lietuviams pradedant atsitraukimo manevrą.
  • Simonas Daukantas aprašo, kad prie karūžojo buvo laikoma tos apykartos karės vėliava.
  • 1930 m. veikale nurodoma, kad Jogailą saugojo kunigaikščio Kaributo vėliava, Vytauto nusiųsta dar prieš karą.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-004aukstas

1368 m. Algirdas su savo pajėgomis ir išskleistomis vėliavomis pasirodė ant Pasveikinimo kalno prie Maskvos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

pavasarį). Kai ryte po pamaldų „Maskvos kunigaikštis su bajorais ir su kunigaikščiais išeina iš cerkvės, Algirdas su visomis savo pajėgomis, išskleidęs savo vėliavas, pasirodė ant Pasveikinimo kalno (Paklonaja gara)“ prie Maskvos. Maskvos didysis kunigaikštis, įsakęs aplink sudeginti visą priemiestį („posadą“), kad būtų atviras plotas gynybai, užsidarė Kremliuje, o kartu su juo ir metropolitas, kunigaikščiai bei bajorai.
t-005aukstas

Žalgirio mūšyje lietuviai, pridengę lenkų kraštines pozicijas trimis Smolensko vėliavomis, pradėjo atsitraukimo manevrą.

Įrodymai (1)
t-021aukstas

Algirdas su visomis savo pajėgomis ir išskleistomis vėliavomis pasirodė ant Pasveikinimo kalno prie Maskvos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

pavasarį). Kai ryte po pamaldų „Maskvos kunigaikštis su bajorais ir su kunigaikščiais išeina iš cerkvės, Algirdas su visomis savo pajėgomis, išskleidęs savo vėliavas, pasirodė ant Pasveikinimo kalno (Paklonaja gara)“ prie Maskvos. Maskvos didysis kunigaikštis, įsakęs aplink sudeginti visą priemiestį („posadą“), kad būtų atviras plotas gynybai, užsidarė Kremliuje, o kartu su juo ir metropolitas, kunigaikščiai bei bajorai.
t-014vidutinis

Vyriausioji Lenkijos vėliava pateko į priešų rankas.

Įrodymai (2)
t-001vidutinis

Kareiviams būdavo paduodama raudona vėliava kaip karo ženklas ir laiminimo dalis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

Kaipogi pats kūrėjų kūrėjas, išleisdamas kariauną į karę, laimino ją tokiu būdu: visų pirma pasimeldęs išvyturo raudoną vėliavą ir kareiviams padavė, paskui, nešiojamas po rindas, barstė, regis, druską ant kareivių.
t-002vidutinis

Prie karūžojo buvo laikoma karės vėliava tos apykartos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

Kiekvienos pavietės buvo karūžasis, kurs turėjo visus žemlionis, arba vyčius, surašytus ir kas metą, sujojus visiems į pavietę ant įsakytos dienos, paprastai rudenį, visus perskaitė ir perveizėjo kožno žemlionies ginklą ir arklį, jei nerado kaip reikiant, tokį iš reistro išpaišė^1303. Atlikusysis arba išmestasis ir nevaidinusysis ant tos perveizos^1304 vėl duoklę turėjo duoti su kitais valsčionimis; prie jo buvo laikoma karės vėliava tos apykartos; kėlė į tą godą^1305 ne dėl didelumo turtų, kaip paskesnėse gadynėse kad darė, bet, kaip sakiau, visų narsųjį ir guvųjį vyrą tarp pačių žemlionų, ką gal regėti reistre Lietuvos ūkės kareivių, surašytų metuose 1528, kuriame karūžieji yra minavojami tarp tų pačių žemlionų, arba vyčių.
t-003vidutinis

Kariauna stodama į kovą turėjo didelę baltą vėliavą su ženklu ir įrašu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

Kariauna, stodama į kovą, turėjo priešaky didelę baltą vėliavą, ant kurios buvęs skydas, pusiau perdalytas, viršutinėje pusėj geltoni, o apatinėje mėlyni laukai, geltonuosiuose laukuose karūna buvusi stati, o mėlynuosiuose aukštynoka^1334. Kartais turėję baltą vėliavą, kurios skyde buvęs žmogus besėdįs meškos galva, ant kurios vėliavos buvę išrašyti tie žodžiai: „Dieve kūrėjau, supyk ant pustytojų^1335 , užtik juos.“
Visi teiginiai ir įrodymai (23 teiginiai, 25 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas