Asmuo

Vladislovas Jogaila

28 teiginiai28 įrašai31 ryšys

Vladislovas Jogaila buvo Lietuvos ir Lenkijos valdovas, reikšmingai veikęs Vilniaus religinį bei politinį gyvenimą. 1390 m. lapkritį jis su gausia kariuomene iš Lenkijos parvyko į karo nusiaubtą Vilnių ir gyventojams atgabeno maisto bei drabužių atsargų. Skleisdamas krikščioniškojo tikėjimo nuostatus, jis aplankė Lietuvą, numalšino bruzdėjimus Baltojoje Rusioje ir Vilniuje paskyrė Skirgailą savo vietininku bei Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Jogaila įsakė statyti Šv. Martyno ir Šv. Jono bažnyčias, o katedrai ir vyskupams skyrė didelę miesto dalį – nuo pilies iki Šv. Mikalojaus kapinių ir Trakų kelio. 1397 m. jis kartu su Vytautu laidavo Vilniaus vyskupui Andriui dviejų šimtų markių metines pajamas, taip remdamas naujai įtvirtinamą bažnytinę struktūrą.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Vladislovo II Jogailos portretas, Marcello Bacciarelli, apie 1768–1771 m.Žiūrėti galerijoje
Algirdas (Lietuvos valdovas)Kęstutis (vakarų pasienio valdovas,XIV–XV a.)SkirgailaKryžiuočių ordinasPranciškonų ordinasKonstancaLietuvaMerkinėPaneriaiPodolėTrakaiVilniusdiecezijavietininkasVladislovas Jogaila

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas
  • Karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, valdęs per savo vietininkus
  • Lietuvos valdovas, priimantis sprendimus dėl aukščiausių pareigų ir valdžios perdavimo
  • Michał Baliński aprašo Jogailą kaip karalių, kuris Skirgailą paskyrė Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karališkajai valdžiai.
  • 1401 m. Vladislovas Jogaila, patikėdamas Vytautui aukščiausiąją valdžią Lietuvoje, paėmė iš jo aktą dėl Lietuvos ir Rusios perėjimo karaliaus valdžion po Vytauto mirties.
Gebėjimai
  • Sumaniai nuramindavo politinius priešininkus ir gebėjo išlaikyti slaptus pasitarimus
  • Michał Baliński rašo, kad Jogaila su Žygimantu Kęstutaičiu vykusius slaptus pasitarimus išlaikė paslaptyje ir sumaniai nuramino Švitrigailą.
Bendravimas
  • Diplomatiškai veikė per susitarimus ir garantijas
  • Jogaila iš Vytauto gavo iškilmingą 1401 m. aktą, kuriuo buvo nustatytas Lietuvos ir Rusios likimas po Vytauto mirties.
Pažiūros
  • Skleidė krikščioniškąjį tikėjimą Lietuvoje ir diegė naujo tikėjimo nuostatus
  • Michał Baliński aprašo Jogailos apsilankymą Lietuvoje, kurio metu jis diegė naujo tikėjimo nuostatus; Narbutas nurodo, kad Jogaila siuntė Jeronimą Prahiškį plėsti krikščionių tikėjimo.
Istorinė reikšmė
  • Michał Balińskio vertinimu, buvo monarchas, skleidęs Lietuvos žemėje europinę civilizaciją
  • Šis vertinimas pateiktas aprašant Jogailos įsakymą Vilniuje statyti Šv. Martyno ir Šv. Jono bažnyčias.
BūdasŠaltinių nesutarimas
  • Dosnus
  • Rūpestingas tėvynainiams, pasak T. Narbuto
  • Michał Balińskis rašo apie karaliaus dosnumą, kai Jogaila katedrai ir Vilniaus kapitulai grąžino Panerius bei skyrė kitų pajamų.
  • T. Narbutas apibūdina Jogailos elgesį po tėvynę ištikusių negandų: jis atvyko pas nusiaubtus tėvynainius, suteikė jiems paguodą ir visą žiemą tiekė grūdus bei ūkio reikmenis.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-012aukstas

Siekdamas didelės valdžios, Jogaila pirmiausia sutelkė jėgas nusikratyti dėde Kęstučiu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Siekiant didelės valdžios jam labiausiai trukdė senasis Kęstutis - ir dėdės autoritetu, ir mūšiuose pelnyta šlove, o juolab griežtu ir nepalenkiamu būdu, todėl Jogaila visas jėgas sutelkė pirmiausia nusikratyti dėde, kaip artimiausiu, nes Trakuose gyvenusiu, kaimynu. Nuo tos akimirkos užvirė dvejus metus trukusi kova, ir Vilniui šio vidaus karo 27 Jogaila (Jagiełło) lietuviškai iš tiesų buvo vadinamas Jagajłło, ir dokumentuose lotyniškai būdavo rašoma: Jagail, arba Jagal, Dei gratia rex in Lettovia [Jogaila, arba Jagėla, Dievo malone lietuvių karalius]. Lenkai jį vadindavo trumpumo dėlei -Jagiełło, o lotyniškai - jagelo.
t-013aukstas

Jogaila siekė Lenkijos sosto ir sumanė sukurti naują galingą valstybę Šiaurės Europoje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tuo metu pakitusi kaimyninės Lenkijos padėtis, nauji Jogailos politikos užmojai ilgam įžiebė Prūsijos kerštą ir Lietuvai bei Vilniui grėsė neapsakomomis negandomis. Jogaila, nuvargintas giminaičių, kunigaikščių tarpusavio vaidų ir nematydamas galimybės įveikti žiauriausių Lietuvos priešų kryžiuočių neįstojus į stiprių krikščioniškųjų valstybių gretas, pasišovė didžiam sumanymui siekti Lenkijos sosto ir sukurti naują galingą valstybę Šiaurės Europoje. Tai pastūmėjo jį aukoti susitarimą ir turtingą leną prieštaringo likimo dar nepalaužtam Vytautui, kuris irgi negaišdamas griebėsi netikėtai pasitaikiusios progos; apsimetęs, jog suruošė žygį prieš Skirgailą, gebėjo išsprukti iš 40 To mūšio miglotus aprašymus Vygando ir Komerio kronikose mintyse perkratydamas, manau, kad tiltas, kur kautasi, turėjęs būti per Vingrių upokšnį Trakų kelyje, gal netoli pranciškonų, juk sunku patikėti, kad būtų kalbama apie tiltą per Viliją.
t-015aukstas

Vladislovas Jogaila aplankė Lietuvą diegdamas naujo tikėjimo nuostatus ir, numaldęs bruzdėjimus Baltojoje Rusioje, grįžo į Vilnių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vladislovas Jogaila su nemažėjančiu apaštalavimo įkarščiu tuo metu tikrai visą Lietuvą aplankė diegdamas naujo tikėjimo nuostatus; dar numaldęs Baltojoje Rusioje prasidėjusius bruzdėjimus, pargrįžo į Vilnių. Čia, krašto reikalus įstatęs į tvirtas vėžes, tikrąjį savo brolį Skirgailą paskyrė savo vietininku ir titulavo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karališkajai savo valdžiai16. Miestui teko būti liudytoju dviejų prašmatnių vestuvių: Ziemovito, Mazovijos jaunesniojo kunigaikščio, už kurio Jogaila išleido savo seserį Aleksandrą, ir Jonušo, vyresniojo Mazovijos kunigaikščio, kuris vedė Vytauto seserį Oną.
t-021aukstas

Algirdui užleidus sostą, jo sūnus Jogaila dar tėvui gyvam esant perėmė aukščiausiąją Lietuvos valdžią.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Concedimus ac darnus hanc libertatem, quod per totum nostrum Magnum Ducatum Lithuaniae et Russiae nullum theloneum a quibuscumque mercantiis darė et solvere tenebuntur; sed juxta consuetudinem antiquam a Nostris Praedecessoribus et signanter Serenissimis Principibus Avo videlicet Olgerdo, olim Magno Duce Lithuaniae et Domino Vladislao Rege Poloniae, tunc autem 32 ## Puslapis 49 I KNYGA padaugėjo gyventojų dėl čionai atvykstančių rusinu, kuriuos ypač užtarė Marija, Algirdo žmona, pasinešusi lietuviams pagonims skiepyti krikščionišką graikų apeigų tikėjimą. Algirdui užleidus sostą, jo sūnus jaunasis Jogaila (Jagaytto)27, dar tėvui gyvam esant, paėmė į savo rankas aukščiausiąją Lietuvos valdžią. Ėmė krašte krikti feodalinės visuomenės pamatai, kurią tinkamai išlaikyti gebėjo Gediminas.
t-022aukstas

1390 m. lapkritį Vladislovas Jogaila su gausia kariuomene parvyko iš Lenkijos į griuvėsiais virtusį Vilnių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

128 ## Puslapis 145 Il KNYGA saujele narsių lenkų, išlikusių gyvų po tų visuotinių žudynių ir plėšimų, buvo pasiryžęs tame nusiaubtame krašte valdyti. Liūdnas buvo Vilniaus miesto ir jo apylinkių vaizdas 1390 metų pabaigoje, kai karalius Vladislovas Jogaila, nors jau pavėluotai, pagaliau susiruošė gelbėti sielvarto prislėgtos tėvynės ir su gausia kariuomene lapkričio mėnesį iš Lenkijos parvyko į griuvėsiais virtusį gimtąjį miestą. Nemažos maisto ir drabužių atsargos, karaliaus atsigabentos iš Lenkijos ir dosniai dalijamos liaudžiai, pravertė visą turtą praradusiems gyventojams, o karaliaus buvimas stiprino tiekos negandų nualintą jų dvasią.
t-001vidutinis

Jogaila sutelkė nemažas pajėgas ir, turėdamas ryšių su Vilniaus miestiečiais, nusprendė užimti Vilnių ir Trakus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Palikdamas Vilnių, Trakų pilies gynybą ir valdžią pavedė savo sūnui, jaunajam Vytautui. Kai visa tai vyko, Jogaila, seniai laukęs tinkamo meto atgauti savo paveldą ir atkeršyti už Vaidilos mirtį, sutelkė nemažas pajėgas ir, turėdamas ryšių su Vilniaus miestiečiais, nusprendė užimti Vilnių ir Trakus. Hanulas, arba Hanka32, užmuš, o mūsų kraštą užvaldys.
t-002vidutinis

Vladislovas Jogaila pirmuoju Vilniaus diecezijos vyskupu išrinko Andrių iš Vasilevo Važilą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Stanislovo katedra8. Iškilmingai, dalyvaujant lietuvių ir lenkų kunigaikščiams bei didikams, ją pašventino Gniezno arkivyskupas Bodzanta, o karalienė Jadvyga iš savo pačios lobyno skrynių apdovanojo brangiais rykais ir visokia manta. Lenkų didžponiams patarus, pirmuoju Vilniaus diecezijos vyskupu Vladislovas Jogaila išrinko Andrių iš Vasilevo Važilą, dar vadinamą Vasilionu, iš Jastžembcų giminės, lenką, Mažesniųjų brolių ordino vienuolį, Cereto vyskupą, kadaise Vengrijos karalienės Elžbietos nuodėmklausį, pavyzdingą vyrą ir garsų pamokslininką9.
Visi teiginiai ir įrodymai (28 teiginiai, 28 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo brolis:
buvo sūnus:
paskyrė:
siuntė į:
valdė:
užėmė:
pastatė:
valdė miestą:
Sūnūs ←:
Broliai ←:
Paskyrė Skirgailą ←:
Tėvai:
Broliai:
Vladislovas Jogaila valdė:
Vladislovas Jogaila keliavo į:
Vladislovas Jogaila siuntė į:
Vladislovas Jogaila paskyrė:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—2424
Lietuvių tautos istorija, t. 5—22
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—22