| Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas | - Karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, valdęs per savo vietininkus
- Lietuvos valdovas, priimantis sprendimus dėl aukščiausių pareigų ir valdžios perdavimo
| - Michał Baliński aprašo Jogailą kaip karalių, kuris Skirgailą paskyrė Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karališkajai valdžiai.
- 1401 m. Vladislovas Jogaila, patikėdamas Vytautui aukščiausiąją valdžią Lietuvoje, paėmė iš jo aktą dėl Lietuvos ir Rusios perėjimo karaliaus valdžion po Vytauto mirties.
| |
|---|
| Gebėjimai | - Sumaniai nuramindavo politinius priešininkus ir gebėjo išlaikyti slaptus pasitarimus
| - Michał Baliński rašo, kad Jogaila su Žygimantu Kęstutaičiu vykusius slaptus pasitarimus išlaikė paslaptyje ir sumaniai nuramino Švitrigailą.
| |
|---|
| Bendravimas | - Diplomatiškai veikė per susitarimus ir garantijas
| - Jogaila iš Vytauto gavo iškilmingą 1401 m. aktą, kuriuo buvo nustatytas Lietuvos ir Rusios likimas po Vytauto mirties.
| |
|---|
| Pažiūros | - Skleidė krikščioniškąjį tikėjimą Lietuvoje ir diegė naujo tikėjimo nuostatus
| - Michał Baliński aprašo Jogailos apsilankymą Lietuvoje, kurio metu jis diegė naujo tikėjimo nuostatus; Narbutas nurodo, kad Jogaila siuntė Jeronimą Prahiškį plėsti krikščionių tikėjimo.
| |
|---|
| Istorinė reikšmė | - Michał Balińskio vertinimu, buvo monarchas, skleidęs Lietuvos žemėje europinę civilizaciją
| - Šis vertinimas pateiktas aprašant Jogailos įsakymą Vilniuje statyti Šv. Martyno ir Šv. Jono bažnyčias.
| |
|---|
| BūdasŠaltinių nesutarimas | - Dosnus
- Rūpestingas tėvynainiams, pasak T. Narbuto
| - Michał Balińskis rašo apie karaliaus dosnumą, kai Jogaila katedrai ir Vilniaus kapitulai grąžino Panerius bei skyrė kitų pajamų.
- T. Narbutas apibūdina Jogailos elgesį po tėvynę ištikusių negandų: jis atvyko pas nusiaubtus tėvynainius, suteikė jiems paguodą ir visą žiemą tiekė grūdus bei ūkio reikmenis.
| |
|---|
