Aleksandras Balinskis buvo Krokuvos bajoraitis ir gydytojas, Vilniuje išgarsėjęs alchemijos žiniomis bei gydymo praktika. Jis ypač garsėjo sėkmingu gydymu ir alchemijos išmanymu, o už pagalbą neturtingiesiems bei Krokuvos miestiečiams iš pradžių patarimų ir vaistų nedalijo užmokesčio, nors vėliau iš turtingų pacientų imdavo po 100 dukatų. Kai Aleksandrą kelerius metus kamavo skausminga liga, Balinskis iš Krokuvos atvyko į Vilnių kartu su kitu gydymo meno žinovu Motiejumi iš Blonios, kad padėtų sergančiam valdovui. Jo gydymo ir alchemijos pomėgis turėjo skaudžių padarinių: po karaliaus mirties Balinskis kalėjo Vilniuje iki Žygimanto atvykimo, o sugrįžęs į Krokuvą vėl buvo įkalintas.
Le Roi ir homeopatijos mėgėjai. Sun- 47 kiai atkentėjo Balinskis už savo gydy- Strijkovskis savo metraštyje, mo ir alchemijos aistrą; pirmiausia po 1. 681-687, plačiai ir ganėtinai žaiskaraliaus mirties sėdėjo kalėjime Vii- mingai eilėmis aprašo šią svarbią niuje iki pat Žygimanto atvykimo, o pergalę. paskui, sugrįžęs į Krokuvą, vėl bu- 234 ## Puslapis 251 III KNYGA lėtoju ir į kapą nužengė triumfuodamas.
Tačiau Aleksandro planai pasirodė esą klaidingi, nes totoriai, nepaisydami grasinimų, jog Šach Achmedas bet kada gali būti išlaisvintas ir kenkti jiems, netrukus su didžiulėmis pajėgomis įsiveržė į Lietuvą. Karalių tuo metu ėmė kamuoti sunki liga; jau anksčiau ištiktas paralyžiaus, Vilniuje jis vis labiau juto negalią. Nepagelbėjo jam ir iš Krokuvos pakviestas tuose kraštuose pagarsėjęs ano meto alchemikas Balinskis, vėliau už gydymo nesėkmę ar už savo aiškiaregystes sumokėjęs laisvė46.
Aleksandras iš Balino Balinskis, Krokuvos bajoraitis nuo Olkušo, paskendęs alchemijoje, ėmė taip garsėti savo gydymo sėkme, kad, nors vargšus ir Krokuvos miestiečius veltui gelbėjęs patarimais bei vaistais, tačiau, kai ir turtingieji pradėjo prie jo skverbtis, nevengdamas prisikimšti kišenes, ėmęs nuo jų po 100 dukatų. Miechovita, Bielskis, o ypač Strijkovskis savo metraščiuose, supykę už karaliaus Aleksandro gydymą Vilniuje, kuris vos neužduso per ilgai laikomas stiprių žolių garo vonioje, savo metraščiuose vadino jį
1208, kur nurodytas Slaptajame archyve esantis vokiečių kalba rašytas didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto žmonos Julijonos, dėkojančios didžiajam magistrui Pauliui fon 237 ## Puslapis 254 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS Nebūta gydytojų Lietuvos kunigaikščių rūmuose ir vėlesniais laikais. Tik kai Aleksandrą kelerius metus nuolat kamavo skausminga liga, iš Krokuvos atvyko anuometinį gydymo meną išmanantys: vienas - pagal profesiją fizikas, arba rūmų daktaras, Motiejus iš Blonios, Gniezno kanauninkas; antras, pagarsėjęs alchemijos išmanymu bei sėkmingu gydymu, - Aleksandras Balinskis. Nors jų ginčai dėl karaliaus gydymo būdo, kaip žinome ne vieną atvejį, pasibaigė ligonio mirtimi, vis dėlto didžioji karališkosios vaistinės, alchemiko pargabentos iš Krokuvos, dalis liko Vilniuje ir vėliau tapo nuolatinės miesto vaistinės pradžia.
Le Roi ir homeopatijos mėgėjai. Sun- 47 kiai atkentėjo Balinskis už savo gydy- Strijkovskis savo metraštyje, mo ir alchemijos aistrą; pirmiausia po 1. 681-687, plačiai ir ganėtinai žaiskaraliaus mirties sėdėjo kalėjime Vii- mingai eilėmis aprašo šią svarbią niuje iki pat Žygimanto atvykimo, o pergalę. paskui, sugrįžęs į Krokuvą, vėl bu- 234 ## Puslapis 251 III KNYGA lėtoju ir į kapą nužengė triumfuodamas.
1208, kur nurodytas Slaptajame archyve esantis vokiečių kalba rašytas didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto žmonos Julijonos, dėkojančios didžiajam magistrui Pauliui fon 237 ## Puslapis 254 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS Nebūta gydytojų Lietuvos kunigaikščių rūmuose ir vėlesniais laikais. Tik kai Aleksandrą kelerius metus nuolat kamavo skausminga liga, iš Krokuvos atvyko anuometinį gydymo meną išmanantys: vienas - pagal profesiją fizikas, arba rūmų daktaras, Motiejus iš Blonios, Gniezno kanauninkas; antras, pagarsėjęs alchemijos išmanymu bei sėkmingu gydymu, - Aleksandras Balinskis. Nors jų ginčai dėl karaliaus gydymo būdo, kaip žinome ne vieną atvejį, pasibaigė ligonio mirtimi, vis dėlto didžioji karališkosios vaistinės, alchemiko pargabentos iš Krokuvos, dalis liko Vilniuje ir vėliau tapo nuolatinės miesto vaistinės pradžia.