Santrauka
Balinskis perėmė iš Dominyko Radvilos valdytus Jašiūnus, kuriuos vėliau įsigijo kaip nuosavybę. Balinskis sugrįžta į Lietuvą ir apsigyvena savo Jašiūnų dvare. Balinskis mirė Vilniuje, palaidotas Jašiūnų dvare.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Balinskis perėmė iš Dominyko Radvilos valdytus Jašiūnus, kuriuos vėliau įsigijo kaip nuosavybę. | c-001 | |
| t-002 Balinskis sugrįžta į Lietuvą ir apsigyvena savo Jašiūnų dvare. | c-002 | |
| t-003 Balinskis mirė Vilniuje, palaidotas Jašiūnų dvare. | c-003 | |
| t-004 Seniau Rūdninkų girios išties buvo ne peržengiamos ir žmonių neištirtos, nes žemvaldžių miškuo se, nuo Rūdninkų link Ašmenos ir Lydos besidriekiančiuo se, kaip ir pas mane, Jašiūnuose, kur ne kur stūkso pilkapiai - nenuginčijami žmonių gyvenimo nuo. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Balinskis perėmė iš Dominyko Radvilos valdytus Jašiūnus, kuriuos vėliau įsigijo kaip nuosavybę.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Būsimo istoriko motina - Ona Balevičiūtė. Terespolis nebuvo Balinskių giminės paveldima nuosavybė. 1811 m. I. Balinskis perėmė iš Dominyko Radvilos valdytus Jašiūnus, kuriuos vėliau įsigijo kaip nuosavybę.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Balinskis sugrįžta į Lietuvą ir apsigyvena savo Jašiūnų dvare.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
1848 m. M. Balinskis sugrįžta į Lietuvą ir apsigyvena savo Jašiūnų dvare. Sugrįžimą pagreitino nelaimės šeimoje: sūnaus Vladislovo savižudybė, sunki šeimos materialinė padėtis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Balinskis mirė Vilniuje, palaidotas Jašiūnų dvare.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
1864 m. sausio 1 d. M. Balinskis mirė Vilniuje, palaidotas Jašiūnų dvare.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Seniau Rūdninkų girios išties buvo ne peržengiamos ir žmonių neištirtos, nes žemvaldžių miškuo se, nuo Rūdninkų link Ašmenos ir Lydos besidriekiančiuo se, kaip ir pas mane, Jašiūnuose, kur ne kur stūkso pilkapiai - nenuginčijami žmonių gyvenimo nuo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pati vietovė, su pama pelkių ir raistų, netinkama gyventi, lėmė tai, kad žmo gaus ranka jos niekada nelietė iki pat mūsų laikų, kai, suma žėjus miškų, mediena tapo pagrindinis vidaus ir užsienio prekybos objektas. Seniau Rūdninkų girios išties buvo ne peržengiamos ir žmonių neištirtos, nes žemvaldžių miškuo se, nuo Rūdninkų link Ašmenos ir Lydos besidriekiančiuo se, kaip ir pas mane, Jašiūnuose, kur ne kur stūkso pilkapiai - nenuginčijami žmonių gyvenimo nuo tolimiausių amžių pėd sakai. O Rūdninkų miškuose nieko panašaus ir neįmanoma būtų surasti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |