Vikipedijos įžanga
Veliuona – miestelis Jurbarko rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 36 km į rytus nuo Jurbarko, prie kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , dešiniajame Nemuno krante. Seniūnijos centras, priklauso Antkalnės ir Veliuonos seniūnaitijoms. Urbanistikos paminklas, istorinis kraštovaizdžio draustinis. Viršutinė terasa vadinama Antkalne, apatinė – Pakalne. Stovi mūrinė Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1644 m.), yra Antano ir Jono Juškų vidurinė mokykla (su tautosakininkų brolių A. ir J. Juškų ekspozicija), biblioteka, Veliuonos kultūros centras, paštas (LT-74054), stovi Veliuonos dvaro sodyba (XIX a. pradžia, dabar kraštotyros muziejus), Vytauto Didžiojo paminklas (miestelyje priešais bažnyčią pastatytas 1930 m., autorius Apolinaras Šimkūnas), Gedimino paminklas (ant I piliakalnio pastatytas 1922 ar 1925 m.), aukuras deivei Velionai (ant I piliakalnio), Kristaus skulptūra (autorius Sigitas Straigys), Veliuonos jubiliejinis paminklas (atidengtas 1991 m., skulptorius Šarūnas Šimulynas). Pakalnėje išlikęs grūdų sandėlis-magazinas (XIX a.).
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Veliuona – istorinė vietovė prie Nemuno, ilgą laiką buvusi svarbi lietuvių gynybos ir politinių įvykių vieta. Tikriausiai XIII amžiuje ji buvo įtvirtinta kaip pilis Žemaitijos sienoms saugoti nuo kryžiuočių puldinėjimų, o jos apylinkės driekėsi prie Nemuno netoli Kauno ir Jurbarko. Vytautas čia pasistatė tvirtą pilį, kai Kryžiuočių ordinas reiškė pretenzijas į dešinįjį Nemuno krantą; vėliau jis Veliuoną vadino savo tėviške ir pareiškė jos niekada neišsižadėsiąs. Veliuonos reikšmę išryškina ir 1418 m. nesėkmingos derybos dėl Žemaitijos sienų, kuriose dalyvavo Hanzos miestų atstovai. Senoji piliavietė apėmė du prie Nemuno esančius kalnus, sujungtus tiltu per gilią griovą, o tarp tilto polių buvo įrengtas kalėjimas.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu