Vieta

Sluckas

10 teiginių11 įrašų18 ryšių

Vikipedijos įžanga

Slùckas (bltr. Слуцк, rus. Слуцк) – miestas pietinėje Baltarusijoje, Minsko srityje, 105 km nuo Minsko, prie Slučės upės (Pripetės intakas). Rajono centras. Yra geležinkelio stotis, išvystyta metalo apdirbimo, lengvoji ir tekstilės pramonė. Sluckas nuo senų laikų garsėja linų prekyba.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Tuo būdu į jo valdymo pabaigą atskiros kunigaikštystės liko tik Kopiliuje, Slucke, Pinske, keletas jų liko Černigovo krašte ir Maskvos pasieny. Tačiau jis kiek apsivylė: Maskvos pasienio sritys prie jo maišto neprisidėjo; jam tepasisekė užimti tik Mozyrių ir Turovą, o užpultieji Sluckas ir Minskas jam nepasidavė. Maskvos pasienio sritys prie jo maišto neprisidėjo; jam tepasisekė užimti tik Mozyrių ir Turovą, o užpultieji Sluckas ir Minskas jam nepasidavė.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Algirdas (Lietuvos valdovas)Biti GirėjusBurnaš GirėjusMengli GirėjusKlecko mūšis (1506 m. rugpjūčio 6 d.)RusaiTotoriaiKijevasMozyriusNaugardukasPinskasPolockasVilniaus pilysVilniusVitebskasSluckas

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Slucke buvo įkurta protestantų mokykla, o pradžios mokyklų buvo beveik kiekvienoje protestantų parapijoje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Protestantų mokyklos buvo įkurtos Vilniuje, Brastoje, Nesvyžiuje, Semetyčiuose, Šiluvoje, Biržuose, Kėdainiuose, Slucke, o pradžios mokyklų buvo beveik kiekvienoj jų parapijoj. Iš visų šių mokyklų iš pradžių žymiausioji buvo vilniškė.
t-002vidutinis

Totorių žygis pasiekė Slucko apylinkes, kurios priklausė tankiai apgyventam ir turtingam LDK branduoliui.

Įrodymai (1)
t-003vidutinis

Slucke buvo įkurta protestantų mokykla.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Protestantų mokyklos buvo įkurtos Vilniuje, Brastoje, Nesvyžiuje, Semetyčiuose, Šiluvoje, Biržuose, Kėdainiuose, Slucke, o pradžios mokyklų buvo beveik kiekvienoj jų parapijoj. Iš visų šių mokyklų iš pradžių žymiausioji buvo vilniškė.
t-004vidutinis

Slucke buvo įkurta jėzuitų kolegija, paremta sudėtine fundacija.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zigmanto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fundacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Naugarduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fundacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pašiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiškiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sapiegos f-ja).
t-005vidutinis

Valdymo pabaigoje Slucke liko atskira kunigaikštystė, bet jos pilį valdė didžiojo kunigaikščio vietininkai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo būdu į jo valdymo pabaigą atskiros kunigaikštystės liko tik Kopiliuje, Slucke, Pinske, keletas jų liko Černigovo krašte ir Maskvos pasieny. Tačiau jose esančias pilis valdė didžiojo kunigaikščio vietininkai, todėl jos nebegalėjo būti pavojingos
t-006vidutinis

1506 m. vasarą totoriai veržėsi į LDK branduolį, apėmusį ir Slucko apylinkes.

Įrodymai (1)
t-007vidutinis

Per maištą Sluckas ir Minskas nepasidavė, nors Mozyrių ir Turovą sukilėliui pavyko užimti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tačiau jis kiek apsivylė: Maskvos pasienio sritys prie jo maišto neprisidėjo; jam tepasisekė užimti tik Mozyrių ir Turovą, o užpultieji Sluckas ir Minskas jam nepasidavė.
Visi teiginiai ir įrodymai (10 teiginiai, 11 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas