Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
18 teiginių20 įrašų20 ryšių
Vikipedijos įžanga
Minskas (bltr. Мiнск, rus. Минск) – Baltarusijos sostinė ir didžiausias šalies miestas; srities ir rajono centras; miestas-didvyris. Vienuoliktas pagal dydį Europos žemyno miestas. Tai artimiausia nuo Vilniaus užsienio sostinė.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Minskas: iš jos miestų, kaip antai: Smolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros ku- nigaikštijos. Minskas: smolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros ku- nigaikštijos. Minskas: tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zig- mantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietu-.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Fiziniai bruožai |
|
|
Patikrinti teiginiai
XII amžiuje, pakrikus Polocko kunigaikštijai, iš Minsko ir kitų jos miestų susidarė atskiros kunigaikštijos.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Smolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros kunigaikštijos.
Į Lietuvą įsiveržusi totorių kariuomenė užėmė Minską ir kitas vietoves, tarp jų Borisovą, Zaslavlį, Krėvą, Lydą, Vilnių ir Trakus.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Maskva viena po kitos prisijungė kitas rusų kunigaikštijas ir netrukus ėmė gvieštis Lietuvos žemių kunigaikštystės, totorių kariuomenė įsiveržė į Lietuvą. Šios pajėgos užėmė Borisovą, Minską, Zaslavlį, Krėvą, Lydą, Vilnių, Trakus ir priartėjo prie Kauno. Žygimantas su savo mažesne Lietuvos kariuomene nestojo į mūšį, bet vesdamas savo pajėgas ne keliais ir neprieinamomis vietomis, puldinėjo Švitrigailos tiekimo dalinius, padarydamas jiems daug nuostolių, 67 pi 6£ kr L 610 2 a T = 5 o 2 22 co “+ p 23 iv ## Puslapis 70 priversdamas priešą badauti.
Nors Lietuvos kariuomenė 1654-1655 m. kiek galėdama stabdė rusų veržimąsi, 1655 m. pavasarį Rusijos kariuomenė užėmė Minską, o liepą lietuvius prie Ašmenos sumušę, rusai ir jų sąjungininkai kazokai priartėjo prie Vilniaus.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Nors Lietuvos kariuomenė 1654-1655 m. kiek galėdama stabdė rusų veržimąsi, 1655 m. pavasarį Rusijos kariuomenė užėmė Minską, o liepą lietuvius prie Ašmenos sumušę, rusai ir jų sąjungininkai kazokai priartėjo prie Vilniaus.
1506 m. totoriai nusiaubė Slucko ir Minsko apylinkes ir pradėjo taikytis į Vilnių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Miestiečiai prie jų dieną ir naktį turėjo eiti sargybą, jiems buvo suteikta laisvė imti po vieną pinigą kas dveji metai, arba po vieną akmenį nuo kiekvieno vežimo, gabenančio javus ar kokius kitus produktus. Tačiau šis karaliaus nurodymas gal taip greitai nebūtų buvęs įgyvendintas, jeigu 1506 metais totoriai, nusiaubę Slucko ir Minsko apylinkes, nebūtų pradėję taikytis į Vilnių. Jų pabūgę miestiečiai, raginami ir remiami Vilniaus vyskupo Vaitiekaus Taboro, visą miestą apjuosė mūro pylimu, išmetę medinius statinius.
Po Švitrigailos pabėgimo Zigmantui, be tikrosios Lietuvos, liko Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zigmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietuvos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės.
Žygimanto privilegijoje Minskas minėtas tarp Lietuvos žemės vietų, kur Vilniaus miestiečiai galėjo gabenti prekes be muito.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šis teisingumas buvo Vilniui anksčiau negu kitiems miestams taikomas. Tų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių papročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos ir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti prekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Brastoje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po keturių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo 17 Apie tai didžiajam magistrui praneša komtūras iš Lealio, iš Rygos, laiške, datuotame 1432 metų rugpjūčio 19 d.
Baziliaus Serebriano ir Petro Šuiskio vadovaujamos pajėgos turėjo susijungti Drucke ir pulti Minsko, Naugarduko bei Vilniaus kryptimi.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Viena jų, vadovaujama kunigaikščio Baziliaus Serebriano, pajudėjo iš Smolensko, kita, vadovaujama patyrusio karvedžio kunigaikščio Petro Šuiskio, iš Polocko traukė į Drucką. Čia jos turėjo susijungti ir pulti Minsko, Naugarduko, o vėliau Vilniaus kryptimi. Buvo planuojama stambaus masto ilgalaikė kampanija, gal net visai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei užimti, nes dar prieš tai į Didžiųjų Lukų tvirtovę buvo nurodyta suvežti atsargas, kurių kariuomenei turėjo pakakti net pusei metų.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 5 | 5 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 4 | 5 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 3 | 3 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 2 | 2 |
| Iš LDK gyventojų aprangos istorijos: XVI–XVIII a. | — | 1 | 1 |
| Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla | — | 1 | 1 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |
| Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) | — | 1 | 1 |
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 0 | 1 |