Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
arkivyskupas, XVI a.
31 teiginys36 įrašai26 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Žygimantas II Augustas, arba Zigmantas II Augustas (lenk. Zygmunt II August, 1520 m. rugpjūčio 1 d. – 1572 m. liepos 7 d.) – Lenkijos karalius (1548–1572) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572), kurio valdymo metu Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susijungė, sudarydamos konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Dusburgietis teigia, kad rotundas, pavestas Žygimanto Augusto, lotyniškai rašęs pirmąją Lietuvos istoriją (rankraštis vėliau dingo).
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
apie 1553 m. · Žiūrėti galerijojeŠaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Būdas |
|
| |
| Įpročiai |
|
|
|
| Pareigos ir vaidmuo |
|
| |
| Istorinė reikšmė |
|
|
Patikrinti teiginiai
Gavęs žinią apie Polocko netektį, Žygimantas Augustas apsiverkė.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Nors miestas didvyriškai gynėsi, po dviejų savaičių kovos įgula, nebegalėdama priešintis, pasidavė. Polocko netektis buvo netikėta kaip perkūnas iš giedro dangaus. Gavęs šią žinią, Žygimantas Augustas net apsiverkė.
Bona Sforca Renesanso dvasia išugdė Žygimantą Augustą ir kartu su juo pastatydino Vilniaus Žemutinę pilį.
Tai ji atsivežė į Lenkiją ir Lietuvą italų architektų, dailininkų ir muzikų, išugdė Renesanso dvasia Žygimantą Augustą, kartu su juo pastatydino Vilniaus Žemutinę pilį, įdiegė daug naujų dalykų: nuo „itališkų pasivaikščiojimų“ – pokylių šokių – iki... šakutės, tuo metu nežinotos ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijos šalyse.
Žygimantas Augustas savo aktais prie Lenkijos prijungė Palenkę, Voluinės, Kijevo ir Podolės vaivadijas.
Nesusitarus Lietuvos delegacija kovo 1 dieną išvyko iš Liublino. Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygimantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė beveik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Voluinės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas). Prijungtų sričių bajorai turėjo prisiekti Lenkijai, o jų atstovai dalyvauti Lenkijos Seime.
1555 m. Žygimantas Augustas patvirtino Radvilos dovanojimą gydytojui Cimermanui.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Sklypą ir mūrinį namą Vitinskis pardavė Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai. 1555. Radvila tą mūrinį namą ir sklypą dovanojo savo gydytojui Cimermanui, o tą dovanojimą Karalius Žygimantas Augustas patvirtino.
1546 m. Žygimanto Augusto laikais būsimos vaistinės vietoje stovėjo medinis namas su dideliu sklypu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jono Kolegijos Vaistinės kronika 1546. Žygimanto Augusto laikais to mūrinio namo vietoje, kur buvo Jėzuitų, paskui Universiteto, o dabar Medicinos Akademijos vaistinė, stovėjo medinis namas su dideliu sklypu, apstatytu mažais nameliais, kampinis, sukant iš Šv. Jono gatvės į Vyskupų, šalimais Jono Hozijaus namo (Šv. Jono gatvėje, kur ligi šiol buvo Akademijos spaustuvė), kurio savininkas buvo Vilniaus burmistras ir auksakalys (Proconsul et aurifex) Erazmas Bretneris.
Kotryna Jogailaitė, Žygimanto Augusto sesuo, Vilniuje susituokė su Suomijos kunigaikščiu Jonu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Labiausia išgarsėjo atkviesdamas į Vilnių jėzuitus ir įkurdamas Akademiją. Jis taip pat palaimino Vilniuje Suomijos kunigaikščio Jono, kuris vėliau tapo Švedijos karaliumi, santuoką su Kotryna Jogailaite, karaliaus Žygimanto Augusto seserimi. — • .
Žygimantas Augustas laisvesnes akimirkas leisdavo šalia Barboros Radvilaitės, kol galiausiai su ja susituokė.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
272 ## Puslapis 289 IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kašteliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, našlės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo. Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. Ten visas laisvesnes akimirkas Augustas praleisdavo šalia Barboros, kol pagaliau su ja susituokė30.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 10 | 10 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 5 | 6 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 3 | 5 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 2 | 2 |
| Iš LDK gyventojų aprangos istorijos: XVI–XVIII a. | — | 2 | 2 |
| Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje | — | 2 | 2 |
| Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) | — | 2 | 2 |
| „Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a. | — | 1 | 1 |
| Didieji medžiokliai Radvilos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: pareigūnai ir geriausi valdovo draugai | — | 1 | 1 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 1 | 1 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija | — | 1 | 1 |
| Vilniaus menas | — | 1 | 1 |
| „Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a. | — | 0 | 1 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija | — | 0 | 1 |
Galerija