| GebėjimaiŠaltinių nesutarimas | - Vertė, rašė eilėraščius, rašė istorinius veikalus, rinko ir užrašinėjo tautosaką bei vykdavo į archeologinius kasinėjimus.
- Plačiai, nors ir nekritiškai, panaudojo Bychovco kroniką devynių tomų „Lietuvių tautos istorijoje“ ir laikė ją itin vertingu šaltiniu.
| - Šaltinis aprašo jo veiklą; laikotarpis nenurodytas.
- Šaltinis aprašo jo darbą su Bychovco kronika; vertinimas pateikiamas istoriniame kontekste.
| |
|---|
| Įpročiai | - Dažnai vykdavo į archeologinius kasinėjimus, rinko ir užrašinėjo tautosaką.
| - Šaltinis taip aprašo jo veiklą; laikotarpis nenurodytas.
| |
|---|
| BūdasŠaltinių nesutarimas | - Šaltinio autoriaus teigimu, sąmoningai vengė žodžio „istorija“ ir save suvokė kaip aprašinėtoją, o ne istoriką.
- Šaltinio autoriaus teigimu, į oficialiąją kritiką beveik niekuomet neatsakinėjo; 1858 m. „Teka Wilenska“ puslapiuose atsakė į Stanislovo Mikuckio kaltinimus.
| - Šaltinio autoriaus interpretacija apie jo savivoką ir rašymo laikyseną.
- Vertinamas jo reagavimas į kritiką; nurodytas 1858 m. kontekstas.
| |
|---|
| PažiūrosŠaltinių nesutarimas | - Savo uždaviniu laikė praeities įvykių esmės atskleidimą nuo tautos kilmės iki 1569 m., kai Lietuva susijungė su Lenkija.
- Lietuvių mitologiją laikė raktu seniausiai praeičiai pažinti ir būtina istorijos tyrinėjimo sąlyga.
| - Tai paties Narbuto uždavinio apibūdinimas citatoje iš jo veikalo ar laiško.
- Jo pozicija pateikiama citatoje apie mitologijos reikšmę Lietuvos istorijai.
| |
|---|
| Bendravimas | - Su Anicetu Renjė ilgus dešimtmečius susirašinėjo.
| - Šaltinis aprašo ilgalaikę korespondenciją; laikotarpis siejamas su Renjė gyvenimo metais 1804–1877.
| |
|---|
| Pareigos ir vaidmuo | - Buvo Lietuvos senienų tyrinėtojas; jo vardas spaudoje šiuo požiūriu buvo žinomas nuo 1818 m.
| - Šaltinio apibūdinimas apie jo viešą vaidmenį nuo 1818 m.
| |
|---|
| Istorinė reikšmėŠaltinių nesutarimas | - Šaltinio autoriaus teigimu, tapo svarbiausiu XIX a. pirmosios pusės lietuvių mitologijos tyrinėjimo autoritetu ir padarė didžiulę įtaką savo meto bei vėlesniems tyrinėtojams.
- Jo dėka istoriografijoje įsigalėjo dabartinis pavadinimas „Bychovco kronika“.
- Lietuvoje buvo populiarus, tačiau Michało Balińskio buvo rūsčiai kritikuojamas dėl pasakų laikymo tiesa, datų keitimo ir klaidingų išvadų.
| - Vertinimas pateikiamas XIX a. pirmosios pusės lietuvių mitologijos tyrinėjimų kontekste.
- Šaltinis aprašo jo įtaką kronikos pavadinimo įsitvirtinimui istoriografijoje.
- Tai Michało Balińskio vertinimas, pateiktas jo Vilniaus miesto istorijos kontekste.
| |
|---|
