Goštautas

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Švitrigaila buvojo savo dvare prie Ašmenos miesto14, turėdamas prie savęs tiktai nedidelę sargybą, o tuo metu Žygimantas, susijungęs su Alšėnų kunigaikščiu Simonu, Naugarduko vaivada Petrašu Montgirdaičiu, Vilniaus vaivada Goštautu ir daugeliu kitų bajorų, galingos kariuomenės 13 Tą patvirtina Slaptajame Karaliaučiaus archyve esantis Švitrigailos laiškas, rašytas iš Vilniaus didžiajam magistrui 1432 metų sausio 5 dieną. Jame rašo, kad, gavęs laišką nuo karaliaus, pastarasis išlaisvinęs Rampoldą ir Gastoldą ir jam atidavęs, tikisi netrukus galėsiąs tą patį didžiajam magistrui pranešti apie landmaršalką bei kitus belaisvius, kadangi jo pasiuntinys juos matęs laisvus ir pietus su karaliumi valgančius pirmąją dieną. Žr. Kotzebue Switrig., p. 6 9 . 14 Dabartinė Ašmena, Vilniaus gubernijos apskrities miestas, nutolęs nuo Vilniaus per 7 mylias, anais laikais tebuvo kaimas, kitados išaugęs šalia kunigaikščio dvaro, dabar Staroscino.-O pats miestas buvęs ten, kur dabar stovi pranciškonų vienuolynas bei mažas kaimelis, priklausantis vienuolynui, čia pat, už dabartinio miesto, vadinamas Senąja Ašmena. Švitrigailos dvaras stovėjo kaip tik toje vietoje, kur ir dabartinis dvaras. — • — 215 ## Puslapis 232 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS priekyje skubiai ir slapčiomis nužygiavęs į Ašmeną, apie rugpjūčio 28-ą įžūliai įsiveržė į Švitrigailos dvarą15, bet ten jo jau nerado, nes šis, ką tik įspėtas Trakų vaivados Manvydo, lydimas kelių totorių vadų, išsigelbėjo pabėgdamas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Mindaugo krikštas ir kitų didžiųjų Lietuvos kunigaikščių, kaip Gedimino, Algirdo ir Kęstučio mėginimai įvesti Lietuvoje katalikų tikėjimą, rodė, kad Lietuva linksta i Vakarus, į Romos Bažnyčios prieglobstį. Nuo Gedimino laikų pranciškonai ir domininkonai turėjo dvi bažnyčias Vilniuje ir vieną Naugarduke, o Algirdui viešpataujant, vienas didikas Goštautas apgyvendino Vilniuje dar 12 pranciškonų ir įkūrė jiems vienuolyną. Tuo pačiu laiku pranciškonai įsikūrė ir Lydoje.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Mirus Konstantinui Karijotaičiui, Podolės kunigaikščiui, į jo vietą Algirdas paskyręs Teodorą, jo brolį. Kadangi šis išdrįsęs nepaklusti Lietuvos kunigaikščiui, pastarasis jį sumušęs, o Podolę pavertęs savo valda, paskirdamas vietininku Goštautą. Atidžiau pavartę praėjusių laikų istoriją, lenkai, be abejo, gautų akivaizdžių įrodymų, jog tuo metu, kai Kazimieras Didysis reikalavo, remdamasis giminyste, po Boleslovo, Mazovijos kunigaikščio, mirties dalies Rusios žemių, esančių tarp Lvovo ir Galičo, kita Podolės dalis priklausė lietuviams: būtent Liubartui — Lvovas, Goštautui — Kamenecas, Narimantui — Kremenecas, Kęstučiui — kitos pilys ir dvarai, todėl, pasitenkinęs Boleslovo turėtomis valdomis, nelietęs krašto, pavaldaus Lietuvai.

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Veliuona, turėjusi plačiai nu­ 164 sidriekusius įtvirtinimus, gausiai žmonių apgyvendinta, vadovaujama Lietuvos maršalkos Goštauto, su pavaldžiais kitais dviem įžymiais lietuvių didikais - Surminu ir Meteviku, stipriai priešinosi kryžiuočių kariaunai

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau šį sumanymą ir slaptus pasitarimus su Žygimantu sugebėta išlaikyti gilioje paslaptyje. Jogaila, kad greičiau įgyvendintų savo ketinimus, netgi sugebėjo sumaniai nuraminti jau nujautusį savo nesaugumą Švitrigailą, kai paimtus į nelaisvę paskutiniame kare Voluinėje du lietuvių didikus - Rumbautą ir Goštautą - išlaisvino ir atsiuntė jam į Vilnių13. Švitrigaila buvojo savo dvare prie Ašmenos miesto14, turėdamas prie savęs tiktai nedidelę sargybą, o tuo metu Žygimantas, susijungęs su Alšėnų kunigaikščiu Simonu, Naugarduko vaivada Petrašu Montgirdaičiu, Vilniaus vaivada Goštautu ir daugeliu kitų bajorų, galingos kariuomenės 13 Tą patvirtina Slaptajame Karaliaučiaus archyve esantis Švitrigailos laiškas, rašytas iš Vilniaus didžiajam magistrui 1432 metų sausio 5 dieną.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau šį sumanymą ir slaptus pasitarimus su Žygimantu sugebėta išlaikyti gilioje paslaptyje. Jogaila, kad greičiau įgyvendintų savo ketinimus, netgi sugebėjo sumaniai nuraminti jau nujautusį savo nesaugumą Švitrigailą, kai paimtus į nelaisvę paskutiniame kare Voluinėje du lietuvių didikus - Rumbautą ir Goštautą - išlaisvino ir atsiuntė jam į Vilnių13. Švitrigaila buvojo savo dvare prie Ašmenos miesto14, turėdamas prie savęs tiktai nedidelę sargybą, o tuo metu Žygimantas, susijungęs su Alšėnų kunigaikščiu Simonu, Naugarduko vaivada Petrašu Montgirdaičiu, Vilniaus vaivada Goštautu ir daugeliu kitų bajorų, galingos kariuomenės 13 Tą patvirtina Slaptajame Karaliaučiaus archyve esantis Švitrigailos laiškas, rašytas iš Vilniaus didžiajam magistrui 1432 metų sausio 5 dieną.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Vis dėlto buvo pamato būgštauti, kad jie gali nepaisyti teisėto susitarimo iš palankumo žmonėms, su kuriais susiję kalba ir kilme. Vytautas pats ėmėsi šio uždavinio: pasikvietęs į palydovus didikus Goštautą, Rumbaudą bei Radvilą, jis išvyko pas imperatorių. Prieš tai susitarė slaptai su karaliumi (apie tai žinojo tiktai karalystės pakancleris Trombą), kad, Vytautui 376 ## Puslapis 375 išsiaiškinus, jog imperatorius bei jo brolis neabejingi jų reikalui, kuo greičiausiai, niekam nieko nesakydamas, ten išvyks ir Jogaila patvirtinti naujo susitarimo.