Santrauka
Vilijos tiltas aprašomas kaip fizinė miesto infrastruktūra, skirta pakeisti nepatogią perkėlą ir sujungta su prekybinėmis būdelėmis arba stoginėmis. 1529 m. leista statyti akmeninį arba plytinį tiltą, o vėliau Hozijaus iniciatyva per Viliją iškilo mūrinis tiltas.
Pavadinimai šaltiniuose
- tiltą iš akmenų arba plytų
- būdeles, arba stogines
- išmūrytas tiltas
- perkėla
Laikotarpis ir datos
- 1529 m.
- 1536 m.
Kas tai
Miesto vandens kelio perėjimo ir prekybinės infrastruktūros objektai.
Naudojimas
Tiltas naudotas persikėlimui per Viliją, mokesčiams rinkti ir miesto patogumui didinti.
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 1529 m. Albertas Goštautas gavo karaliaus leidimą per Viliją nutiesti akmeninį arba plytinį tiltą su pirklių būdelėmis. | c-001 | |
| t-002 Hozijus gavo teisę pastatyti tiltą per Viliją vietoje nepatogios perkėlos, o vėliau per upę iškilo mūrinis tiltas. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1529 m. Albertas Goštautas gavo karaliaus leidimą per Viliją nutiesti akmeninį arba plytinį tiltą su pirklių būdelėmis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goš tautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus lei dimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę nutiesti tiltą iš akmenų arba plytų. Ant to tilto pastatyti pir kliams būdeles, arba stogines, ir iš jų jis pats ir jo palikuonys gavo teisę visiems laikams imti mokestį. Šio tilto remontas pa liktas tam pačiam Goštautui ir jo įpėdiniams, o apsauga neti kėto potvynio metu priskirta Vilniaus miestiečiams17.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Hozijus gavo teisę pastatyti tiltą per Viliją vietoje nepatogios perkėlos, o vėliau per upę iškilo mūrinis tiltas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Suteikdamas Hozijui teisę pasta tyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria iki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mo kestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės pato gumui paskirti labdaringą ir Vilniui labai svarbią įstaigą. Ho- zijus buvo įpareigotas vėliau, kai jam sugrįš tilto statybos išlaidos, prie dominikonų Šv. Dvasios bažnyčios pastatyti vie šą špitolę (prieglaudą) ir visada ją išlaikyti, priežiūrai vado vaujant Vilniaus vyskupui18. Ulrikas uoliai įvykdė karaliaus pavedimus; per upę stojo išmūrytas tiltas ir špitolės sienos jau buvo gerokai pakilusios, bet vis dėlto po Ulriko mirties statybą užbaigė jo sūnus Jonas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |