daiktas

Tiltai, jazai ir vandens infrastruktūra

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Hozijus gavo teisę pastatyti tiltą per Viliją vietoje nepatogios perkėlos, o vėliau per upę iškilo mūrinis tiltas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 284

Suteikdamas Hozijui teisę pasta\ntyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria \niki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mo\nkestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės pato\ngumui paskirti labdaringą ir Vilniui labai svarbią įstaigą. Ho- \nzijus buvo įpareigotas vėliau, kai jam sugrįš tilto statybos \nišlaidos, prie dominikonų Šv. Dvasios bažnyčios pastatyti vie\nšą špitolę (prieglaudą) ir visada ją išlaikyti, priežiūrai vado\nvaujant Vilniaus vyskupui18. Ulrikas uoliai įvykdė karaliaus \npavedimus; per upę stojo išmūrytas tiltas ir špitolės sienos \njau buvo gerokai pakilusios, bet vis dėlto po Ulriko mirties \nstatybą užbaigė jo sūnus Jonas.

t-002vidutinis

1529 m. Albertas Goštautas gavo karaliaus leidimą per Viliją nutiesti akmeninį arba plytinį tiltą su pirklių būdelėmis.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 283

Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goš\ntautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus lei\ndimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę \nnutiesti tiltą iš akmenų arba plytų. Ant to tilto pastatyti pir\nkliams būdeles, arba stogines, ir iš jų jis pats ir jo palikuonys \ngavo teisę visiems laikams imti mokestį. Šio tilto remontas pa\nliktas tam pačiam Goštautui ir jo įpėdiniams, o apsauga neti\nkėto potvynio metu priskirta Vilniaus miestiečiams17.