Istorinis objektas

Tiltai, jazai ir vandens infrastruktūra

2 teiginiai2 įrašai1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Hozijus gavo teisę pastatyti tiltą per Viliją vietoje nepatogios perkėlos, o vėliau per upę iškilo mūrinis tiltas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 284

Suteikdamas Hozijui teisę pastatyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria iki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mokestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės patogumui paskirti labdaringą ir Vilniui labai svarbią įstaigą. Hozijus buvo įpareigotas vėliau, kai jam sugrįš tilto statybos išlaidos, prie dominikonų Šv. Dvasios bažnyčios pastatyti viešą špitolę (prieglaudą) ir visada ją išlaikyti, priežiūrai vadovaujant Vilniaus vyskupui18. Ulrikas uoliai įvykdė karaliaus pavedimus; per upę stojo išmūrytas tiltas ir špitolės sienos jau buvo gerokai pakilusios, bet vis dėlto po Ulriko mirties statybą užbaigė jo sūnus Jonas.

t-002vidutinis

1529 m. Albertas Goštautas gavo karaliaus leidimą per Viliją nutiesti akmeninį arba plytinį tiltą su pirklių būdelėmis.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 283

Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goštautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus leidimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę nutiesti tiltą iš akmenų arba plytų. Ant to tilto pastatyti pirkliams būdeles, arba stogines, ir iš jų jis pats ir jo palikuonys gavo teisę visiems laikams imti mokestį. Šio tilto remontas paliktas tam pačiam Goštautui ir jo įpėdiniams, o apsauga netikėto potvynio metu priskirta Vilniaus miestiečiams17.