Dovydas

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Medininkų žemėje sutriuškino įsiveržusius į Žemaitiją kryžiuočius (III, 338); puldama plačiu frontu, Lietuvos kariuomenė 1322 m. nusiaubė Livonijoje Dorpato vyskupo valdas54, Dovydo Gardiniškio vedami lietuviai ir pskoviečiai 1323 m. vasario mėn. užpuolė danų vasalinėje priklausomybėje buvusią Revelio žemę; kai sekantį mėnesį Pskovą puolė Livonijos ordinas, Lietuvos ir pskoviečių jėgos atstūmė priešą nuo miesto sienų55.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1324 m. kovo mėn. kryžiuočiai sunaikino Gardino pilininko Dovydo dvarą, kiek vėliau puolė ir Gardiną, visus metus tęsėsi abipusiai puldinėjimai. Lapkritį Gedimino „galinga kariuomenė“, vadovaujama Gardino pilininko Dovydo, siaubė Mozūrijos žemę, o kita „didžiausia“ kariuomenė - Livonijos pietryčiuose Rezeknės regioną.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tais pačiais metais, kai dykrose smarkiai ištvino vandenys, Dovydas, Gardino pilininkas, su aštuoniais šimtais vyrų patraukė į karą ir, išdėstęs savo karius pasalose, pats su 80 vyrų įsibrovė į Prūsijos žemės valsčių, vardu Unzatrapis, iš kur, sudeginęs keletą namų, išsivarė daug nelaisvėn paimtų žmonių ir išsigabeno galybę pagrobtų daiktų. Juos persekioti leidosi su būreliu karių brolis Ulrichas iš Drinlevės, Tepliavos komtūras, ir brolis Fridrichas Kvicas, jo padėjėjas; iš pradžių išardę tiltą, kuriuo lietuviai turėjo pereiti, jie nukovė 55 jų vyrus ir atsiėmė iš jų visą grobį, kurį šie gabenosi. Kiti bėgdami pakliuvo į jų pasalas, ir visi, apimti baimės, iš karto pasitraukė, tačiau kelyje patyrė tiek pavojų, kad retas kuris namo sugrįžo sveikas ir gyvas.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1324 m. kovo mėn. kryžiuočiai sunaikino Gardino pilininko Dovydo dvarą, kiek vėliau puolė ir Gardiną, visus metus tęsėsi abipusiai puldinėjimai. Lapkritį Gedimino „galinga kariuomenė“, vadovaujama Gardino pilininko Dovydo, siaubė Mozūrijos žemę, o kita „didžiausia“ kariuomenė - Livonijos pietryčiuose Rezeknės regioną.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1324 m. kovo mėn. kryžiuočiai sunaikino Gardino pilininko Dovydo dvarą, kiek vėliau puolė ir Gardiną, visus metus tęsėsi abipusiai puldinėjimai. Lapkritį Gedimino „galinga kariuomenė“, vadovaujama Gardino pilininko Dovydo, siaubė Mozūrijos žemę, o kita „didžiausia“ kariuomenė - Livonijos pietryčiuose Rezeknės regioną.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tais pačiais metais, kai dykrose smarkiai ištvino vandenys, Dovydas, Gardino pilininkas, su aštuoniais šimtais vyrų patraukė į karą ir, išdėstęs savo karius pasalose, pats su 80 vyrų įsibrovė į Prūsijos žemės valsčių, vardu Unzatrapis, iš kur, sudeginęs keletą namų, išsivarė daug nelaisvėn paimtų žmonių ir išsigabeno galybę pagrobtų daiktų. Juos persekioti leidosi su būreliu karių brolis Ulrichas iš Drinlevės, Tepliavos komtūras, ir brolis Fridrichas Kvicas, jo padėjėjas; iš pradžių išardę tiltą, kuriuo lietuviai turėjo pereiti, jie nukovė 55 jų vyrus ir atsiėmė iš jų visą grobį, kurį šie gabenosi. Kiti bėgdami pakliuvo į jų pasalas, ir visi, apimti baimės, iš karto pasitraukė, tačiau kelyje patyrė tiek pavojų, kad retas kuris namo sugrįžo sveikas ir gyvas.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tuo metu Dovydas, Gardino pilininkas, įsibrovė su lietuvių kariuomene į Revelį, Danijos karaliaus žemę, ir, neskaitant galybės kitų nuostolių, kurių pridarė šioje žemėje, degindamas bei plėšdamas, pagavo ir nužudė daugiau nei penkis tūkstančius krikščionių kilmingųjų, moterų, mergelių ir kitų abiejų lyčių žmonių. Taip pat nužudė daug dvasininkų — ir pasauliečių, ir vienuolių. Be to, klaikiai išniekino ir išgrobstė sakramentus, bažnyčias,