Kerim Berdis netoli Volgos su kariuomene ryžtingai užpuolė savo brolį Jerim Berdį. Volgą Narbutas mini pasakodamas padavimą, kad persų karalius Saporas žiemojo prie jos vidurupio, o Julijono žygūnai keliavo per alanų kraštą. Narbutas pasakoja, kad po kelių pralaimėjimų poloviečiai apie 1127 m. buvo priversti pasitraukti už Volgos.
Tačiau Kerim Ber dis nė trupučio nesutriko, drąsos jam teikė prisimini mai apie ankstesnę pergalę. Jis ryžtingai užpuolė su kariuomene brolį netoli Volgos. Jerim Berdis mielai pritarė savo krašto žmonių norui pirmiesiems stoti į kovą.
Šie buvo Padneprės\nemporiumų graikų kolonistai, susigiminiavę su skitais ir\ngyvenę dešiniojoje Dnepro pakrantėje, kur yra Kijevas;\nkitapus Dnepro jų kaimynai buvo alanai. Turime istorinių\npadavimų, jog, kai persų karalius Saporas žiemojo kažkur\nprie Volgos vidurupio, imperatorius Julijonas, taip pat\nbuvęs prie Dunojaus vidurupio, siuntė pas jį žygūnus,\nkurie kėlėsi per Dneprą chionitų kolonijos teritorijoje, o\npo to keliavo toliau per alanų kraštą. Tai pasakoja Amia-\nnas Marcelinas1.
Tik 1101 metais Vladimiras Monomachas laimėjo didelę pergalę prieš poloviečius prie Sutenio. Dar kelis kartus smarkiai sumušti, galop po 1121 metais patirto iš graikų sutriuškinimo buvo priversti apie 1127 metus pasitraukti už Volgos. Ten jie, be abe jonės, davė pradžią daugeliui ordų, vėliau pavadintų to toriais.