Kerim Berdis netoli Volgos su kariuomene ryžtingai užpuolė savo brolį Jerim Berdį.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 397
Tačiau Kerim Ber dis nė trupučio nesutriko, drąsos jam teikė prisimini mai apie ankstesnę pergalę. Jis ryžtingai užpuolė su kariuomene brolį netoli Volgos. Jerim Berdis mielai pritarė savo krašto žmonių norui pirmiesiems stoti į kovą.
Volgą Narbutas mini pasakodamas padavimą, kad persų karalius Saporas žiemojo prie jos vidurupio, o Julijono žygūnai keliavo per alanų kraštą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 102
Šie buvo Padneprės\nemporiumų graikų kolonistai, susigiminiavę su skitais ir\ngyvenę dešiniojoje Dnepro pakrantėje, kur yra Kijevas;\nkitapus Dnepro jų kaimynai buvo alanai. Turime istorinių\npadavimų, jog, kai persų karalius Saporas žiemojo kažkur\nprie Volgos vidurupio, imperatorius Julijonas, taip pat\nbuvęs prie Dunojaus vidurupio, siuntė pas jį žygūnus,\nkurie kėlėsi per Dneprą chionitų kolonijos teritorijoje, o\npo to keliavo toliau per alanų kraštą. Tai pasakoja Amia-\nnas Marcelinas1.
Narbutas pasakoja, kad po kelių pralaimėjimų poloviečiai apie 1127 m. buvo priversti pasitraukti už Volgos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 106
Tik 1101 metais Vladimiras Monomachas laimėjo didelę pergalę prieš poloviečius prie Sutenio. Dar kelis kartus smarkiai sumušti, galop po 1121 metais patirto iš graikų sutriuškinimo buvo priversti apie 1127 metus pasitraukti už Volgos. Ten jie, be abe jonės, davė pradžią daugeliui ordų, vėliau pavadintų to toriais.