Narbutas kolchus priskiria tolimos senovės epochoms ir rašo, kad jie iš Azijos gilumos atsikėlė į kraštus į šiaurę nuo Kaspijos ir Juodosios jūrų. Narbutas rašo, kad nuo neatmenamų laikų kolchai buvo laikomi labai turtingais ir išmanančiais gamtos dalykus.
Šioms tolimos senovės epo choms priskirtina ir kolchų tauta, nors ji gerokai vėliau už pelazgus atsikėlė iš Azijos gilumos į kraštus, esan čius į šiaurę nuo Kaspijos ir Juodosios jūrų. Tai buvo didelė, plačiai pasklidusi tauta, nes jos kolonijos driekė si beveik nuo Kaukazo per Volgą ir į vakarus net iki Dono, o į šiaurę tų kolonijų žemių ir genčių priklauso mybės ribų pažymėti nėra galimybių. Tikėtina, kad jie galėjo turėti įtakos iki Uralo kalnų ir turtingų rūdynų.
Nuo neatmenamų\nlaikų kolchai buvo laikomi neapsakomai turtingais ir iš\nmanančiais gamtos dalykus. Pirmieji jų atstovai buvo ki\nlę iš 'kalnų, kuriuos jie atradoi, ypač Uralo. Kol šį kraštą\npažino žmonės, ten buvo brangiųjų metalų grynuolių, kaip\nakmenų, luitų, tai galima numatyti iš dabartinių žinių\napie šiuos kalnus. Indų civilizacija ir kasta žynių, kurie\natsidėjo mokslui ir tarnavo Saulei, garbinamai Koros\nvardu, lėmė, kad pas juos anksčiausiai suklestėjo gamtos\nmokslai, pradėti vartoti augalinės kilmės vaistai. Visa tai\nbyloja, kad Kolchidė iki Trojos karo buvo labiausiai ci\nvilizuotas ir turtingas kraštas, kokį tik galėjo pažinti\ngraikai.